2012 metais Liubavo dvaro malūnas-muziejus pripažintas vienu iš geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių. Už kokybišką restauraciją jam suteiktas Europos Sąjungos kultūros paveldo prizas ir „Europa Nostra“ apdovanojimas. Buvusi LDK seniūnija, Liubavo dvaras visad priklausė tuomečiam politikų ir kultūros žmonių elitui. Po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir didiko Mikalojaus Radvilos Rudojo Liubavo dvarą valdė Skaityti plačiau.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis. 1801 m. caro valdžios nugriautų Žemutinės pilies rūmų atkūrimo idėja gimė apie 1987 m. Tuomet pradėti kompleksiniai moksliniai buvusių rūmų tyrimai. Siekiant gauti visuomenės paramą, rezidencinis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pastatas pavadintas – Valdovų rūmų vardu. 1994 m. buvo paskelbtas Valdovų rūmų atkūrimo koncepcijos konkursas. Skaityti plačiau.
Rūmai – tai raiškaus baroko ir klasicizmo stiliaus paminklas, sudarąs tarsi Prezidentūros rūmų kompozicinę atsvarą. XVI a. čia stovėjęs namas priklausė LDK pakamariui Mykolui Pacui. XVIII a. vid. Jonas Teofilis su žmona Terese Krempušai šiame sklype pasistatė L raidės formos 2 a. mūrinį namą. Krempušų palikuonys neturėjo lėšų skoloms padengti, todėl dvi dalis namo valdė Skaityti plačiau.
Šv. Jono g, atsišakoja nuo Pilies g. ties Šv. Jono bažnyčia. Tai viena seniausių Vilniaus gatvių. Minima XVI a. vid. Kadaise čia būta seniausios turgavietės, kurioje stovėjo pirmoji rotušė. Čia gyveno įtakingiausi Lietuvos didikai Radvilos, Pacai, Sapiegos, universiteto profesoriai, amatininkai ir pirkliai. Jau XVI a. beveik visi šios gatvės namai buvo mūriniai, pati gatvė ir Skaityti plačiau.
Didelis sklypas nuo dabartinės Pylimo iki Algirdo g. 1770 m. priklausė Konstancijai Pliaterytei-Hilzenienei. Po 1831 m. sukilimo Pliaterių sklypas konfiskuotas ir parduotas iš varžytinių. 1868 m. ją nusipirko Hanoverio pilietis sodininkas Georgas Frydrichas Vėberis. Po jo mirties, turtą paveldėjo žmona Šarlotė, vėliau ištekėjusi už sodininko Hermano Kepės. Drėgnoje šaltiniuotoje vietoje jis užveisė ir puoselėjo sodą, Skaityti plačiau.
Senosios regulos karmelitai, apsistoję vienuolyne greta Šv. Jurgio bažnyčios, 1778 m. dalį žemės pardavė miestiečiui Tadeuszui Woinickiui. 1808 m. Vilniaus plane ši valda pažymėta kaip 757-a posesija. Per šimtmetį spėjo pasikeisti mažiausiai penki posesijos savininkai, kurie vis perstatinėjo ir dailino valdai priklausiusius du mūrinius namus. 1882-aisiais juos už 25 200 rublių įsigijo grafas H. Korwinas-Milewskis. Skaityti plačiau.
Mūriniai namai šioje vietoje stovėjo jau gotikos laikais. Brauno atlase XVI a. pradžios Vilniaus plane šioje vietoje pavaizduoti mūriniai pastatai. 1609 m. mūrinis namas minimas istoriniuose šaltiniuose. Susideda iš dviejų triaukščių, sujungtų korpusų. Po XVIII a. vidurio gaisrų savininko Mikalojaus Lopacinskio lėšomis buvo pastatyti dviejų aukštų sudėtingo trapecinio plano baroko stiliaus rūmai laiptuotu stogu. Kieme Skaityti plačiau.
Tai XV – XIX a. pastatas, turintis gotikos fragmentų. Keturi triaukščiai korpusai juosia ilgą stačiakampį pereinamą kiemą su įvažiavimo anga ir siauresne perėjimo anga. Sienos plytų mūro, tinkuotos; stogas dengtas čerpėmis. Šiaurės rytų korpuso patalpos išdėstytos dviem eilėmis, šoninių korpusų – viena eile. Gatvės ir pietryčių korpusai su skliautuotais rūsiais. Gatvės korpuso pagrindinis (šiaurės rytų) Skaityti plačiau.
Gureckių rūmai yra sudėtingo plano – penki sujungti korpusai išdėstyti apie du kiemus: pagrindinis, rytų ir vakarų – apie trikampį šiaurinį kiemą, pietų – ir pietryčių apie netaisyklingą pietinį kiemelį. Rūmai trijų aukštų. Dauguma patalpų pereinamos. Rytų korpuso ir dalis pirmojo aukšto patalpų su cilindriniais ir kryžminiais skliautais. Korpusai plytų mūro, tinkuoti, stogas dengtas čerpėmis. Skaityti plačiau.
Tuskulėnų dvaro istorija Teritorija, kurioje įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, nuo XVI a. buvo žinoma kaip karališkojo dvaro, vadinamo Derevnictva, žemė ir funkcionavo kaip Vilniaus pilių pagalbinis ūkis su didele sodyba, sodais ir tvenkiniais. Dvaro įkūrėjas – didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Užmiestyje esančiame dvare ne kartą buvo apsistojusi valdovo šeima. Skaityti plačiau.