XIX a. antroje pusėje namą įsigijo Karlas ir Juzefa Štraliai. Čia veikė Karlo Štralio cukrainė, ji užėmė 10 kambarių, rūsį, sandėlį, turėjo dvi virtuves. Kavinė vadinta „Baltuoju Štraliu“. Kieme taip pat buvo krosnis konditerijos gaminiams kepti. Karlas Štralis turėjo tris sūnus, vienas iš jų, trečios kartos pirklys, Kazimieras, paveldėjo šį namą po tėvo mirties. Kazimierui Štraliui Skaityti plačiau.
Bernardinų sode, sovietmečiu vadintu Jaunimo sodu, į pietus nuo Gedimino kalno, tarp išlakių medžių, stūkso unikalus statinys – Vilniuje tokio architektūros pastato daugiau nėra, o ir visoje Lietuvoje tokių nedaug. Aštuonkampė rotonda su belvederiu, apjuosta ažūriniu žiedu, sukomponuota kaip dviejų geometrinių figūrų – apskritimo ir kvadrato – samplaika. Tokie paviljonai parkuose būdavo statomi nuo Renesanso Skaityti plačiau.
Ankščiau senamiestį su traktu į Kauną bei Trakus jungianti gatvė vadinosi Didžiąja Pohulianka. Slaviškos kilmės žodis, reiškiantis pasivaikščiojimą. Mat senojo Vilniaus miestelėnai laisvalaikį mielai leisdavo besidžiaugdami miestą supančios gamtos grožiu. Netgi madinga būdavo keliauti vežimaičiais ar pėsčiomis link Vingio, Gerosios Vilties, Antakalnio, Belmonto kalvynų. Tačiau žmonės sakydavo, kad ne iš pasivaikščiojimų, o nuo žodžių „pašvęsti“, Skaityti plačiau.
Viena iš vietų Vilniuje, kurių dar nepalietė posovietinės sterilizacijos procesas – Jogailos g. pradžioje 1969 m. įsikūrusi „Sultininė“, kuri veikia toje pačioje vietoje ir yra išlaikiusi ne tik tų laikų asortimentą, bet ir interjerą. Du staliukai prie vienos sienos, trys – prie kitos. Staliukai aukšti prie kurių galima valgyti stovint, išrikiuoti padėklai su bandelėmis, virdulys Skaityti plačiau.
Pirmas, pagal Maskvos architektų projektą, pastatytas kompleksas, specialiai visuomeninio maitinimo įstaigai, Vilniaus centre buvo 1963 m. atidarytas restoranas-kavinė „Dainava“ (archit. J. Mirošinas). Pirmame modernaus stiklinio pastato aukšte įsikūrė kavinė, antrame – tuo metu didžiausias Vilniuje 362 vietų restoranas su keturiomis banketų salėmis. Neįprastas pagrindinės salės aukštis ir originalus E. Cukermano ir K. Valaičio interjeras, sukurdavo jaukią Skaityti plačiau.
Adresu Gedimino pr. 1, 649 posesijoje, XVII- XVIII a. stovėjo nemaži užvažiuojamieji namai su didele arklide ir vežimine. Tiesiant šv. Jurgio gatvę – dab. Gedimino prospektą – dalis posesijos statinių nugriauta, pati posesija sumažėjo. Seniausias posesijos pastatas – dab. pastatas Tilto g. 2a, gali būti datuojamas XVIII a. Neabejotina, kad užstatymo čia būta ir XVI-XVII Skaityti plačiau.
Pirkliui Kazimierui Štraliui priklausė tris kavinės: „Baltasis Štralis“, „Raudonasis Štralis“ ir „Žaliasis Štralis“. Spalvos – raudona, žalia ir balta – priklausė nuo interjero, taip pat, skyrėsi ir klientūra. Tarpukario žurnalistas ir rašytojas, karštas Vilniaus patriotas ir jos užeigų žinovas Rapolas Mackonis savo atsiminimuose pasakoja: „Ištaigingiausia iš jų buvo „Raudonasis Štralis“, Prospekto ir Totorių gatvių kampinio Skaityti plačiau.
Alus mini darykla-restoranas įsikūrė prieš 20 metų Totorių gatvėje ir dabar yra ilgiausiai veikianti maitinimo įstaiga šioje vietoje. Daugeliui lankytojų arba praeivių kyla klausimas, ką reiškia „Būsi trečias“? Pavadinimo reikšmė atkeliavo iš laikų, kai butelis degtinės kainuodavo tris rublius. Pilietis, norėdamas išgerti, bet nepasigerti, susirasdavo kolegą tam, kad nereikėtų vartoti viso butelio iškart, o trečio Skaityti plačiau.
1987 metais Šiauliuose oficialiai įkurta grupė „Bix“, kurios suklestėjimui buvo labai palanki dirva – prasidėjo Atgimimo epocha, kuriai reikėjo maištingos dvasios. Kunkuliuojančios energijos ir roko pritvinkę 7 vyrukai akimirksniu išpopuliarėjo ir tapo savo žanro flagmanais. Pradėję nuo savo miesto salių, vėliau užkariavę visos Lietuvos sales ir stadionus bei aikštes, o taip pat užėmę ir laisvų Skaityti plačiau.
„Tauro rago“ alaus baras veikė daugiau kaip 20 metų nuo 1974 iki 1994 metų. Iki Antrojo pasaulinio karo šioje vietoje veikė vežikų smuklė. 1967-1968 m. barą suprojektavo architektai Algimantas Mačiulis ir Eugenijus Algimantas Gūzas. Pirmajame baro aukšte buvo 140 vietų restoranas bei 90 vietų atvira terasa, rūsyje – 180 vietų didžioji salė bei 40 vietų Skaityti plačiau.