Zavadskių rūmai

Mūriniai namai šioje vietoje stovėjo jau gotikos laikais. Brauno atlase XVI a. pradžios Vilniaus plane šioje vietoje pavaizduoti mūriniai pastatai. 1609 m. mūrinis namas minimas istoriniuose šaltiniuose. Susideda iš dviejų triaukščių, sujungtų korpusų. Po XVIII a. vidurio gaisrų savininko Mikalojaus Lopacinskio lėšomis buvo pastatyti dviejų aukštų sudėtingo trapecinio plano baroko stiliaus rūmai laiptuotu stogu. Kieme stovėjo arklidė, vežiminė, mūrinės oficinos. Pagrindinį fasadą puošė prie kairiojo korpuso prišlietas rizalitas su puošniais arkiniais langais ir portalu. Fasadas turi klasicizmo bruožų. Nuo gatvės jį užstoja vartai ir vėliau pristatytas kampinis oficinos namas. Rūmų vidus puošnumu nenusileido išorei. Antrame aukšte buvo didelė salė. Pagrindinės laiptinės durys puoštos moderno raižiniais ir metalo plastika.

Nuo 1801 m. rūmai priklausė Kosakovskiams. Po 1812 m. atsikūrė Vilniaus masonų „Uoliojo lietuvio“ ložė, buvo ieškoma patalpų jos veiklai. Apie 1819 m. už grafo Narcizo Olizaro atsiųstus pinigus masonų veiklai buvo nupirkti Kosakovskių rūmai. Namuose gyveno broliai Narcizas (1794–1862) ir Gustavas (1794–1865) Olizarai buvo literatai, publicistai, 1831 m. sukilimo dalyviai.

1822 m. rugpjūčio 1 d. caras Aleksandras I uždraudė masonų organizacijas, jų nariai buvo persekiojami. Rūmus Vilniuje jiems teko parduoti.

1828 m. juos nusipirko buvęs oficialus Universiteto spaustuvininkas Juozapas Zavadskis (1781–1838). Nusipirkę iš Olizarų rūmus, Zavadskiai ilgam įsikūrė Bernardinų gatvėje. Zavadskių knygų leidykla ir spaustuvė su trumpa pertrauka čia veikė iki 1940 metų. Savininkų vardai per daugiau kaip šimtą metų keitėsi, tačiau bendrovė buvo įregistruota Juozapo Zavadskio vardu ir taip buvo vadinama visą laiką.

Spaudos draudimo laikais Zavadskiai sugebėjo gauti kelis leidimus lietuviškoms maldaknygėms, kurias išleido didžiuliais (13 000) tiražais. Pasinaudoję tais leidimais, jau slapta išspausdino kitų knygelių, todėl buvo nuolat prižiūrimi cenzūros ir policijos. Panaikinus spaudos draudimą, Zavadskiai po Martyno Kuktos ir Petro Vileišio spausdino daugiausia lietuviškų knygų. Per visą veiklos laiką jie išleido apie 700 pavadinimų lietuviškų leidinių. Nustojo juos leisti po 1920 m., kai Vilniuje lenkų valdžia slopino lietuviškumą.

Zavadskių valdomi rūmai išsiplėtė. XIX a. antroje pusėje čia vykdytos didelės statybos. Šiltadaržio ir Bernardinų gatvių kampe iškilo šiek tiek už rūmus žemesnė oficina. Tarp rūmų ir oficinos buvo pastatyti puošnūs vartai. Ansamblis įgijo mūsų dienas pasiekusią išvaizdą.

Sovietų valdžios metais nacionalizuoto ansamblio kiemo korpusuose buvo vaikų darželis, o rūmuose – LKP CK leidykla ir daugybė redakcijų. rūmai buvo ne kartą restauruoti, daug dėmesio skirta fasadų spalviniam sprendimui. Dabar rūmuose – viešbutis „Shakespeare Boutique Hotel“.

 

Leave a Reply