Radiotechnika ir elektronika – pramonės šakos, užėmusios labai svarbią vietą Lietuvos ūkyje nuo pat pokario metų. Joms specialistus rengė respublikos techninės aukštosios mokyklos ir Vilniaus universitetas. Vien Vilniuje veikė stambios gamyklinės organizacijos, turėjusios ir mokslinius pavadinimus: „Venta“, „Sigma“, „Pašto dėžutė nr. 555“. Daugelis technologijomis užsiimančių organizacijų Sovietų Sąjungoje buvo įslaptintos. Vilniaus gamykla pirmavo oscilografijos, medicininės Skaityti plačiau.
Nedidelis upelis Vilniuje; Vilnios kairysis intakas. Prasideda kalvose ties Ribiškėmis. Giliu slėniu teka į šiaurę.Upelį kerta kelias 101 Vilnius–Šumskas (Didžioji Ribiškių g.) ir Vilniaus–Naujosios Vilnios geležinkelio atkarpa. Toliau Kaukysa teka pro Markučius. Įteka į Vilnią ~4 km nuo jos žiočių, ties šios vingiu tarp Subačiaus gatvės daugiabučių ir Markučių dvaro parko. Visas baseinas patenka į Skaityti plačiau.
Pranas Žižmaras (1907–1944) Vilniaus lietuvių veikėjas, sportininkas, skautas. Vydauto Didžiojo gimnazijos Vilniuje auklėtinis, vėliau kūno kultūros mokytojas. 1940 m. liepą soviet represuotas, žūties ir palaidojimo vieta nežinoma. Dar būdamas moksleiviu 1928 m. vasario 16 d. iškėlė Lietuvos trispalvę Aukštutinės pilies (Gedimino) kalne. Pagarsėjo Lenkijos ultimatumo metu, 1938 metais dvikova su lenkų studentu-karininku Jerzy Chom-Chomskiu, kai Skaityti plačiau.
1923 m. kovo 13 d. Vilniuje buvo sukurtas gynybos žiedas. Teritorija įtvirtinta ir paskirtas stovyklos komendantas, kuris vadovavo fortifikacijos darbų valdybai. Organizacijai, kartografavimo darbams ir statybos projektams vadovavo majoras Stanisławas Preisneris. Pastatyti požeminiai amunicijos sandėliai Vilkpėdėje ir prie S. Batoro gatvės, Saltoniškėse, Šnipiškėse, Antakalnyje ir Rasose. Amunicijos sandėlius Rasose statė dvi įmonės. 1924 m. liepos Skaityti plačiau.
1994 m. priešais Rasų kapines pagal architektų Mariaus Šaliamoro ir Vytauto Nasvyčio projektą pastatyta šventykla, kuri priklauso tradicine Lietuvoje nelaikomai Naujajai apaštalų bažnyčiai. Šis 1863 m. Hamburge susikūręs judėjimas – tai krikščioniška denominacija, susikūrusi XIX amžiuje Jungtinėje Karalystėje, su atkurta apaštalų tarnyste, ji save laiko išskirtine, svarbiausia šių dienų Bažnyčia. Liturgijų ir pamaldų tvarka turi Skaityti plačiau.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Žemės ūkio banko vadovo Juozapo Montvilos (Józef Montwiłł) iniciatyva pagal inžinieriaus architekto Vladislovo Stipulkovskio (Władysław Stypułkowski) ir inžinieriaus Augusto Kleino projektus pastatytas gyvenamųjų namų kompleksas apjungęs septynias gatves. Mikrorajonas yra netoli Rasų kapinių ir geležinkelio. Iš pietų jį riboja Balstogės gatvė, iš šiaurės – šlaitas, kuris leidžiasi Subačiaus Skaityti plačiau.
Vilniaus Jėzaus Širdies bažnyčia su vizičių vienuolynu pradėta statyti 1694 m. Kilus Šiaurės karui, statyba sustojo ir buvo užbaigta tik 1744 m., o dekoravimas dar vėliau – tik 1763 m. Ansamblio architektas ir statybos organizatorius buvo Juozapas Pola. Buvusį vienuolyną nuo gatvės skiria mūrinė siena, pastatyta 1757 m. ir dveji reprezentaciniai vartai, kurių vienus, manoma, Skaityti plačiau.
Rasų kapinės yra Rasų-Ribiškių erozinės kilmės kalvyne. Šiose kalvose dar ikikrikščioniškais laikais, o gal ir vėliau, birželio 23 dienos vakarą rinkdavosi žmonės. Čia jie vaišindavosi, linksmindavosi ir aukodavo aukas. XIX a. pab. tai buvo turtingų ir žymių žmonių kapinės. Pakraščiuose laidojo eilinius parapijiečius. Rasos – pirmosios kapinės už miesto ribų, įsteigtos 1796 m., uždarius Šv. Skaityti plačiau.
Liepkalnis stūkso rytinėje Vilniaus dalyje, Rasų seniūnijoje, greta Minsko plento ir Liepkalnio gatvės sankryžos. Gamtiniu požiūriu ši kalva yra Medininkų aukštumoje, pietvakariniame Ribiškių erozinio kalvyno pakraštyje. Liepkalnis su dirbtinai paaukštintu Laimio kalnu – aukščiausia Vilniaus vieta (235 m virš jūros lygio), saugoma Pavilnių regioniniame parke. Vakaruose, rytuose ir šiaurėje Liepkalnį juosia gilios raguvos, dar vadinamos Skaityti plačiau.