IMG_7506

Paminklas Mečislavui Dorzikui

Šis, vienas seniausių paminklų Vilniuje, esantis Maironio gatvėje, netoli tilto į Užupį, skirtas 16-mečiam berniukui, kuris potvynio metu  patvinusioje Vilnelėje gelbėjo mažą žydų berniuką. Deja jie abu nuskendo. Miesto taryba po tragedijos pradėjo rinkti lėšas paminklui krikščioniško pasiaukojimo pagrindu įamžinti. Į antkapį panašus paminklas atidengtas 1934 m. Tai nedidelis, iš tamsaus granito nukaltas paminklas, kurio viršuje Skaityti plačiau.

Paminklas buvusių žydų kapinių vietoje

1829 m. Vilniaus generalgubernatoriaus potvarkiu žydų kapinėms buvo suteiktas 125 kvadr. sieksnių (apie 2 ha) žemės plotas, Užupio priemiesčio dalyje, vadinamoje Popine. Iš senamiesčio, kur daugiausia gyveno žydai, Užupio ir Krivių gatvėmis į kapines ėjo kelias, kuris vietinių gyventojų buvo vadinamas Mirusiųjų arba Mirties keliu.  kapinių centre buvo pastatyti apraudojimo namai su apiplovimo patalpa, įvestas Skaityti plačiau.

Vilniaus kompasas 2

Paminklas „Vilniaus Kompasas“

2017 m. Vilniaus Rotušės aikštėje atsirado naujas paminklas – „Vilniaus Kompasas – Vėjų Rožė“. Istorinis ženklas Vilniaus Rotušės aikštėje įamžina vieno iš žymiausių Lietuvos keliautojų, mecenatų ir valdovų Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio atminimą. 3 metrų skersmens granito simbolis, rodantis į keturias pasaulio kryptis, ženklo grindinyje, prie fontano, piligriminio žygio į Šventąją Žemę žemėlapis. Vilniaus Kompaso – Skaityti plačiau.

Paminklas Juozapui Montvilai

Juozapas Montvila – Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, bankininkas, filantropas, daugelio sakralinių bei kitokių pastatų statybos Lietuvoje iniciatorius. Jo inicialai įspausti Šėtos bažnyčios varpe, nes parėmė varpo išliejimo darbus. J. Montvila buvo palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse prie koplyčios, kur jam Vilniaus visuomenininkai pastatė paminklą – angelo skulptūrą. Minint 20-ąsias Juozapo Montvilos mirties metines 1931 m. rugsėjo Skaityti plačiau.

Paminklas broliams Vileišiams

2018 m. sausio 8 d. T. Kosciuškos gatvės skvere atidengtas paminklas skirtas broliams Jonui, Petrui ir Antanui Vileišiams, tautinio atgimimo žadintojams, Nepriklausomos Lietuvos kūrėjams. Paminklą atidengė Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė Bagdonas, proanūkis Gediminas Tursa, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys. Skulptūrą – trijų prie stalo sėdinčių brolių figūras – sukūrė Skaityti plačiau.

P. Cvirkos paminklas 3

Paminklas Petrui Cvirkai

Paminklas stovi medžiais ir dekoratyviniais krūmais apsodintoje skvero (plotas 1 ha) vidurinėje terasoje. Priekis rytinėje pusėje. Paminklą sudaro bronzinė statula (aukštis 2, 6 m) ir granitinis postamentas (aukštis 1,6 m). Jis uolos pavidalo, stambių rustų. Viršutinėje dalyje iškaltas rašytojo parašas. Skulptūra realistiškai vaizduoja P. Cvirką, stovintį su apsiaustu ant pečių, dešinėje rankoje laikantį knygą. Paminklas Skaityti plačiau.

Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) laiptai

2011 metais mi­nint Cz. Miłoszo (1911–2004) šim­tą­sias gi­mi­mo me­ti­nes, Vil­niaus miesto sa­vi­val­dy­bė laip­tus, nuo kurių atsiveria nuostabi Vilniaus Užupio rajono panorama, pa­va­di­no Czesławo Miłoszšo var­du, ta­čiau iki šiol čia ne­bu­vo jo­kio tai žyminčio ženk­lo. Skulp­to­rius Jo­nas Gencevičius iš­kė­lė ori­gi­na­lią idė­ją – ant laip­tų iš­kal­ti poe­to ei­lių lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. Pro­jek­to ar­chi­tek­tas – Tau­ras Bu­dzys. Skaityti plačiau.

R1-03314-003A

Paminklas Lazdynų Pelėdai

Lazdynų Pelėda – pseudonimas, kuriuo pasirašinėjo seserys rašytojos: Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (1867 m. rugsėjo 16 d. Paragiuose – 1926 m. kovo 15 d. ten pat) ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė (1872 m. gegužės 15 d. Šiauliuose – 1957 m. liepos 19 d. Kaune). Seserų kūryba šalia Šatrijos Raganos (Marijos Pečkauskaitės) kūrybos yra bajoriškos dvaro kultūros ir tematikos pavyzdys Skaityti plačiau.

Paminklinis suoliukas Vytautui Kernagiui atminti

Paminklinis suoliukas Vytautui Kernagiui atminti

Vytautas Kernagis (1951 m. gegužės 19 d. – 2008 m. kovo 15 d.) – lietuvių muzikos, dainuojamos poezijos atlikėjas ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas. Dainuojamosios poezijos pradininkas Lietuvoje.  Apdovanotas Antano Šabaniausko (1995) ir „Bravo” (2000) muzikinėmis premijomis. 2008 m. maestro buvo įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už populiariosios kūrybos profesionalumą ir artistiškumą. Dainavo JAV, Kanadoje, Australijoje, Skaityti plačiau.

broniui laurinaviciui2

Paminklas kunigui Broniui Laurinavičiui

Sostinės Kalvarijų, Žalgirio ir Verkių gatvių sankryžoje esančiame skvere 2010 m. spalio mėn. iškilo paminklas kunigo disidento Broniaus Laurinavičiaus atminimui. Skverą papuošė dailininko Antano Kmieliausko rausvo granito skulptūra „Jėzus, nešantis kryžių“ ant didžiulio lauko riedulio, simbolizuojanti ėjimą į laisvę. 1981 m. lapkričio 24 d. šioje judrioje Vilniaus sankryžoje neaiškiomis aplinkybėmis žuvo vienas ryškiausių okupuotos Lietuvos Skaityti plačiau.