IMG_7506

Paminklas Mečislavui Dorzikui

Šis, vienas seniausių paminklų Vilniuje, esantis Maironio gatvėje, netoli tilto į Užupį, skirtas 16-mečiam berniukui, kuris potvynio metu  patvinusioje Vilnelėje gelbėjo mažą žydų berniuką. Deja jie abu nuskendo. Miesto taryba po tragedijos pradėjo rinkti lėšas paminklui krikščioniško pasiaukojimo pagrindu įamžinti. Į antkapį panašus paminklas atidengtas 1934 m. Tai nedidelis, iš tamsaus granito nukaltas paminklas, kurio viršuje Skaityti plačiau.

Skulptūra „Žiogas – autoportretas“

Ant bendrovės „Krašto projektai“ pastato sienos esanti skulptoriaus Algio Griškevičiaus sukurta skulptūra „Žiogas – autoportretas“ atidengta 2008 m. 09 mėn.. Įspūdingas, šešių metrų ilgio ir pustrečio metro aukščio kūrinys sostinės Konstitucijos prospekte pastatytas privačia iniciatyva bei lėšomis. Kaip teigia skulptūros autorius, Vilniui trūksta įvairesnių skulptūrų, žaismingesnių akcentų. A. Griškevičiaus skulptūra „Žiogas – autoportretas“ vaizduoja milžinišką Skaityti plačiau.

Karinis Šiaurės miestelis

Šiaurės miestelyje mūriniai statiniai – kareivinės – buvo pastatyti XIX amžiuje. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje juose buvo įsikūrę Rusijos imperijos kariniai daliniai. Tarpukariu kareivinėmis naudojosi lenkų kariai. Sovietmečiu Žirmūnuose visuomenei neprieinama buvo ir kareivinių teritorija, vadinama Šiaurės miesteliu. Dalis teritorijos buvo vadinama Karo lauku, šioje vietoje vykdavo kariuomenės pratybos, paradai. Minėtu laikotarpiu  čia Skaityti plačiau.

Grafitis „Trump-Putin V2.0“

Menininko Mindaugo Bonano piešinyje, ant užkandinės „Keulė Rūkė“ sienos, pavadintame „Trump-Putin V2.0“, pavaizduoti du, kanapių dūmeliu besidalijantys, galingiausių valstybių vadovai.  JAV pretendento Donaldo Trumpo šūkį „Padaryti Ameriką vėl didžia“ (Make America great again) projekto sumanytojai pakeitė į „Padaryti, kad viskas vėl būtų gerai“ (Make everything great again). Žodis „gerai“ užrašytas žaliai – tai simbolizuoja politinę Skaityti plačiau.

Metalo skulpturos 3

Metalo skulptūros

Rafal Piesliak (g. 1983) yra Vilniaus Dailės Akademijos auklėtinis, konceptualus skulptorius, kuriantis erdvines instaliacijas bei objektus iš įvairių šviesos šaltinių. Jis taip pat yra Lenkų teatro Vilniuje aktorius ir scenografas. Pirmą instaliaciją sukūrė ir viešai pristatė 2009 metais. R. Piesliak kūrybą galima suskirstyti į periodus, kurių metu, autorius visą kūrybinę energiją paskiria tam tikros temos Skaityti plačiau.

Vilniaus plokštelių įrašų studija

Vilniaus plokštelių studija, įsteigta 1958 m. rugsėjo 10 d., kurį laiką oficialiai veikė kaip Rygos plokštelių fabriko „Līgo“ padalinys.  Savo veiklą ji pradėjo Lietuvos radijuje. Garso režisierė, redaktoriai, inžinieriai su savo aparatūra atvažiuodavo iš Maskvos ir darydavo įrašus Filharmonijos arba Lietuvos radijo salėse. Taip pat plokštelėms buvo atrenkami techniniu ir meniniu atžvilgiais labiau pavykę Lietuvos Skaityti plačiau.

Šv. Kazimiero bažnyčios kripta

Šv. Kazimiero bažnyčia, vienas gražiausių Vilniaus baroko paminklų, pastatyta 1604-1615 metais. Ją statė Lietuvoje įsikūrę jėzuitai, remiami didikų ir miestiečių. Kaip įprasta XVII-me amžiuje, po didžiuoju bažnyčios altoriumi buvo įrengta kripta, skirta laidoti patiems jėzuitams, o taip pat jų geradariams. Jau 1655 m. bažnyčia buvo nuniokota į Vilnių įsiveržusių Rusijos kazokų. Didžiausia tikimybė, kad kaip Skaityti plačiau.

Liubavo dvaro malūnas

2012 metais Liubavo dvaro malūnas-muziejus pripažintas vienu iš geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių. Už kokybišką restauraciją jam suteiktas Europos Sąjungos kultūros paveldo prizas ir „Europa Nostra“ apdovanojimas. Buvusi LDK seniūnija, Liubavo dvaras visad priklausė tuomečiam politikų ir kultūros žmonių elitui. Po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir didiko Mikalojaus Radvilos Rudojo Liubavo dvarą valdė Skaityti plačiau.

R1-03314-003A

Kino teatras „Aušra“

Buvusiame Visų Šventųjų karmelitų vienuolyno ūkiniame pastate, kuriame iki tol veikė tabako fabrikas 1938 m. sausio 23 d.  atidarytas ir parapijos kunigo palaimintas kino teatras turėjo vienyti bendruomenę, pritraukti jaunimą. Po mišių Visų Šventųjų bažnyčioje sekmadieniais kunigas kviesdavo pasižiūrėti dorovingą kiną. Po Antrojo pasaulinio karo buvo sumūrytas fasadinis įėjimas, virš kurio iki 1954 m. Buvo Skaityti plačiau.

Paminklas buvusių žydų kapinių vietoje

1829 m. Vilniaus generalgubernatoriaus potvarkiu žydų kapinėms buvo suteiktas 125 kvadr. sieksnių (apie 2 ha) žemės plotas, Užupio priemiesčio dalyje, vadinamoje Popine. Iš senamiesčio, kur daugiausia gyveno žydai, Užupio ir Krivių gatvėmis į kapines ėjo kelias, kuris vietinių gyventojų buvo vadinamas Mirusiųjų arba Mirties keliu.  kapinių centre buvo pastatyti apraudojimo namai su apiplovimo patalpa, įvestas Skaityti plačiau.