Galerija „Meno stalčius“ įsikūrė įdomioje, tačiau plačiai visuomenei menkai žinomoje vietoje – netoli Vilniaus tarptautinio oro uosto ir „Ikea“ stūksančiame Skulptūros ir vitražo centre (SVC). Tai sovietinis industrinis pastatas, unikalus savo paskirtimi – jis buvo projektuojamas milžiniškų sovietinių skulptūrų kūrimui. Po nepriklausomybes atkūrimo jame iki šiol kuria daug menininkų, čia gaminami ar restauruojami autoriniai darbai, Skaityti plačiau.
Naujininkuose, Vilniuje Burbuškių miške, netoli geležinkelio stoties link oro uosto yra karinė bazė. Remiantis įvairiais šaltiniais tai galėjo būti arba kuro saugojimo arba karinės technikos saugojimo, o galbūt ir remontinė bazė. 1939 m. Naujininkuose buvo dislokuoti pirmieji sovietų kariuomenės daliniai. Tarpukariu, Vilniui tapus Lenkijos Respublikos dalimi, Vilniaus krašte, karinė vadovybė nusprendė rengti miestą gynybai izoliacijos Skaityti plačiau.
Naujininkuose, „Entafarmos“ didmeninės vaistų prekybos įmonėje įsikūręs privatus Farmacijos muziejus, vienintelis Vilniaus krašte. Eksponatus pradėjo rinkti Romualdas Endriukaitis Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone, ilgus metus dirbę Kidulių miestelio vaistinės vedėju. Į Vilnių perkelta 1992 metais Šakiuose pradėta kurti ekspozicija tapo atskiru muziejumi ir dabar yra išaugusi beveik 10 kartų – iki daugiau nei 2 000 eksponatų, Skaityti plačiau.
Vilniaus lietuvių namų-gimnazijos paskirtis – lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonių, užsieniečių ir Lietuvos piliečių, atvykusių ar grįžusių nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikų, užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių bendrasis ugdymas, suaugusiųjų ir vaikų formalusis ir neformalusis švietimas. Pagalbos mokyklai ir mokytojui teikimas. Asmenų, nemokančių valstybinės lietuvių kalbos, mokymas. Šalia mokyklos įsikūręs bendrabutis su valgykla. Pastatas, Skaityti plačiau.
XVIII a. atvykstančius į Vilnių pasitikdavo Baltieji stulpai – miesto ribožekliai, ant kurių viršaus puikavosi Vyčiai. Caro valdžia Vyčius buvo pakeitusi ereliais, o sovietiniais laikais stulpai tiesiog buvo nugriauti, Liepkalnio gatvėje pasiliko tik senas muitinės pastatas. 1799—1800 m. čia įrengtas (kaip ir prie kitų kelių) Vilniaus įgulos sargybos postas, skirtas kontroliuoti atvykstančius į miestą. Iš Skaityti plačiau.
Naujininkų rajone yra maldos namai, priklausantys sentikių bendruomenei. Jų auksu spindinčius kupolus puošia aštuongaliai – vieninteliai sentikių pripažįstami – kryžiai. Sentikiai Lietuvoje žinomi jau daugiau kaip tris amžius. Tai religinė bendruomenės, nepripažįstančios XVII a. viduryje Rusų stačiatikių bažnyčioje patriacho Nikono įvykdytos reformos. Sentikiai yra prisirišę prie senųjų tradicijų, nuo stačiatikių juos skiria liturgija ir apeigos. Skaityti plačiau.
Koplytstulpis – memorialinis statinys. Tai maždaug apie 3-4 m aukščio stiebas, kurio viršūnėje pritvirtinta keturkampė su medinėmis skulptūrėlėmis koplytėlė, užsibaigianti kryželiu. Koplytėlė būna atvira ar uždara (įstiklinta), dengta dvišlaičiu ar keturšlaičiu stogeliu, dažnai siaurėjanti į apačią. Lietuvoje iš pradžių labiausiai buvo statomi mediniai koplytstulpiai. Pasitaiko ir mūrinių koplytstulpių su nišomis skulptūrėlėms laikyti. Koplytstulpis Liepkalnio g. Skaityti plačiau.
Be žymių stačiatikių, sentikių kultūros paminklų – Naujininkuose yra ir kitų religijų paveldo. XX a. pradžioje Liepkalnyje, prie dabartinės Žirnių gatvės, buvo įkurtos dviejų Lietuvoje gyvenančių tiurkų tautų – karaimų ir totorių kapinės bendrame žemės sklype: karaimų – rytinėje, o totorių (tuomet įvardijant kaip mahometonų) – vakarinėje dalyje. Jos atskirtos taku, o bendras plotas aptvertas Skaityti plačiau.
Sentikiai (rus. staroviery) – rusų stačiatikių atšaka, nepripažįstanti Rusijos Bažnyčios reformos, įvestos 1653-1666 m. patriarcho Nikono įsakymu. Vengdami persekiojimų vieni sentikiai bėgo į negyvenamas Sibiro platybes, kiti pasiprašė globos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kur ir susiformavo Lietuvos sentikių – bepopių – pomorcų atšaka. Didelė dalis Rusijos gyventojų šių naujovių nepriėmė, dėl to sentikiai buvo persekiojami, kūrėsi Skaityti plačiau.
Neoistorizmo architektūros pastatas, stovi Vilniaus pietinėje dalyje, Kirtimų rajone, atokiau nuo kitų pastatų. Akligatvio ašyje priešais aerouosto rūmus yra nedidelė aikštė, pietų ir šiaurės pusėje – angarai, pietvakarių pusėje – viešbutis. Rūmai monumentalūs, planas simetriškas. Turi tris korpusus: vidurinį ir du dviejų aukštų šoninius. Viduriniame korpuse yra operacijų salė, ją antro aukšto lygyje visu perimetru Skaityti plačiau.