Koplytstulpis – memorialinis statinys. Tai maždaug apie 3-4 m aukščio stiebas, kurio viršūnėje pritvirtinta keturkampė su medinėmis skulptūrėlėmis koplytėlė, užsibaigianti kryželiu. Koplytėlė būna atvira ar uždara (įstiklinta), dengta dvišlaičiu ar keturšlaičiu stogeliu, dažnai siaurėjanti į apačią. Lietuvoje iš pradžių labiausiai buvo statomi mediniai koplytstulpiai. Pasitaiko ir mūrinių koplytstulpių su nišomis skulptūrėlėms laikyti.
Koplytstulpis Liepkalnio g. priskiriamas XVIII a. pr. – vid. statybai, tačiau architektūrinės formos yra įgavę klasicistinį charakterį. Koplytstulpis pastatytas ant kvadratinio plano nedidelio cokolio, dviejų tarpsnių, simetriškos kompozicijos. Pirmas tarpsnis kvadratinio plano, dekoruotas iškiliais apvadais, sudarančiais kiekvienoje pirmo tarpsnio pusėje po stačiakampį ir laužyto kontūro nedidelį įgilinimą, užbaigtas profiliuotu karnizu. Antras tarpsnis dvigubai žemesnis, atviras, su elipsinėmis arkinėmis angomis iš visų keturių pusių. Kampuose – stilizuotos kvadratinio plano kolonos. Koplytstulpis užbaigtas negiliai profiliuotu karnizu ir piramidiniu stogeliu su kryželiu. Remontuotas apie 1906 m., restauruotas 1989 m.
Informacijos šaltiniai: