Naujininkų rajone yra maldos namai, priklausantys sentikių bendruomenei. Jų auksu spindinčius kupolus puošia aštuongaliai – vieninteliai sentikių pripažįstami – kryžiai. Sentikiai Lietuvoje žinomi jau daugiau kaip tris amžius. Tai religinė bendruomenės, nepripažįstančios XVII a. viduryje Rusų stačiatikių bažnyčioje patriacho Nikono įvykdytos reformos. Sentikiai yra prisirišę prie senųjų tradicijų, nuo stačiatikių juos skiria liturgija ir apeigos. Sentikiai žegnojasi dviem pirštais, pripažįsta tik senąsias ikonas, liturgines knygas ir apeigas, tik aštuongalį kryžių.
1825 m. išsipirkę sklypą Naujininkuose, du pirkliai sentikiai pastatė medinius maldos namus. 1830 m. Vilniuje buvo įkurta sentikių parapija. Pirmuosius medinius maldos namus tuomet pastatydino pirkliai Avidaburskis ir Novikovas. Vilniaus pirklys ir sentikių bendruomenės pirmininkas Aristarchas Pimonovas 1901-1905 m. pastatė naują mūrinę sentikių šventovę. Ji tokia ir išliko iki mūsų dienų. Vilniaus Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvė – ant kalvos, kur yra sentikių kapinaitės, tarp Tyzenhauzų ir Naujininkų gatvių Kapinėse palaidotas bene garsiausias Pimonovų giminėje − fizikas akademikas, Alzheimerio ligos paramos fondo steigėjas Leonidas Pimonovas ir jo žmona Eugenija.
Sentikių maldos namai primena stačiatikių cerkves – pailgo plano, vienbokščiai, svogūno formos šalmu, arba kitaip – bokšto stogu, ir nedideliu kupoliuku virš ikonostaso. Cerkvė turi tradicinės rusų architektūros ir neoklasicizmo elementų. Varpinė 25 m aukščio. Išorėje dera klasicizmo senosios rusų architektūros formos. Vidus dekoruotas ornamentais. Vilniaus sentikių maldos namus puošia ikonų tapytojo Ivano Ipatjevičiaus Michailovo darbai. Sentikių maldos namų ikonostasas skiriasi nuo rusų stačiatikių cerkvių ikonostasų. Sentikių šventovės neturi už ikonostaso esančios dvasininkams skirtos erdvės. Keliomis eilėmis išdėstytomis ikonomis dekoruojama rytinė maldos namų siena, prieš kurią įrengiamas paaukštinimas – vadinamoji soleja. Ant jo per pamaldas stovi dvasios tėvas, skaitovai ir giedotojai. Prieš ikonostasą statomas medinis ištapytas kryžius, ant specialaus stovo, vadinamojo analojaus, dedama altoriaus evangelija. Prie maldos namų XX a. pradžioje buvo įkurti globos namai, mokykla, tikėjimo mokytojų kursai. Sentikių bendruomenės veiklą iki Antrojo pasaulinio karo organizavo ir rėmė pirklių Pimonovų šeima.
Vilniaus Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvėje tris kartus vyko sentikių pomorų bendruomenės sueigos (1966, 1974, 1988 m.).
Informacijos šaltiniai:
- Gina Viliūnienė, Raimondas Urbakavičius. Vilniaus šventovės. Vilnius: Alma littera, 2012, p. 286-291.
- Vilniaus Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvė.
- http://www.vilnijosvartai.lt/vietoves/naujininku-seniunija/.
- Apie Naujininkų rajoną.
- Vilniaus sentikių cerkvė įsileis kitų tikybų išpažinėjus ir pasauliečius.