Neoistorizmo architektūros pastatas, stovi Vilniaus pietinėje dalyje, Kirtimų rajone, atokiau nuo kitų pastatų. Akligatvio ašyje priešais aerouosto rūmus yra nedidelė aikštė, pietų ir šiaurės pusėje – angarai, pietvakarių pusėje – viešbutis. Rūmai monumentalūs, planas simetriškas. Turi tris korpusus: vidurinį ir du dviejų aukštų šoninius. Viduriniame korpuse yra operacijų salė, ją antro aukšto lygyje visu perimetru juosia balkonas. Pietiniame korpuse, pirmame aukšte yra laukiamoji salė, paštas ir telegrafas, svečių kambariai, antrame aukšte – restoranas. Šiaurinio korpuso pirmame aukšte įrengtos muitinės patalpos. Virš vidurinio korpuso stogo yra sferinis dispečerinių bokštelis. Rūmų sienos plytų mūro, tinkuotos. Stogai dengti skarda. Vidurinio korpuso dvišlaitis stogas formuoja trikampį frontoną, jo timpane yra arkinių nišų, kuriose buvo pastatytos betoninės socrealizmo stiliaus skulptūros „Pilotas“, „Aviamechanikas“, „Parašiutininkai“, „Pionieriai su aviamodeliais“ ir kitos.
Rūmai pastatyti 1954 metais toje vietoje, kur buvo oro uostas, veikiantis dar nuo 1937 metų pagal architektų Dmitrijaus Burdino, būsimojo Maskvos oro uosto architekto ir Genadijaus Jelkino socrealizmo stiliaus projektą. Oro uosto dydį lėmė normatyvinis aptarnaujamų lėktuvų ir keleivių skaičius. Interjeras būdingas pokario reprezentaciniams pastatams: laukiamoji salė dekoruota kolonomis, baliustradomis, kesoninėmis lubomis ir kitais neoklasicistinės stilistikos reljefiniais elementais. Puošnus restorano interjeras neišliko, kaip ir šoninėse laiptinėse įkomponuoti sovietinių didvyrių Ivano Černiachovskio ir Marytės Melnikaitės mozaikiniai portretai. 1983 – 1993 metais oro uostas rekonstruotas gausiai panaudojant postmodernizmo architektūros žodyną (architektai Gintautas Telksnys, Algimantas Alekna, Leonardas Vaitys).
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Drėmaitė, Marija, Petrulis, Vaidas, Tutlytė, Jūratė. Architektūra sovietinėje Lietuvoje. – Vilnius, 2012. – P. 246.
- Mertinienė, Laima. Aerouosto rūmai. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T.1, p. 428 – 429.