Nemažai vilniečių žino ir vartoja Dvarčionių šaltinio vandenį. Tai labiausiai vilniečių pamėgtas šaltinis. Iš visų Vilniaus šaltinių jis išsiskiria švariausiu vandeniu, yra nesunkiai pasiekiamas automobiliu, o iš gerai įrengto kaptažo patogu pasisemti vandens, tad nenuostabu, kad iš šio šaltinio semiama daugiausia vandens. Prie šaltinio beveik visada būna nutįsusi eilutė žmonių, kurie net iš atokiausių Vilniaus rajonų atvažiuoja apsirūpinti vandeniu visai savaitei. Vidutiniškai vienas žmogus per apsilankymą prisipila apie 40-50 litrų vandens.
Dvarčionių šaltinis trykšta Antakalnio seniūnijoje, Plytinės gatvėje, Aukštagirio miško pakraštyje. Kadangi šaltinis teka toli nuo miesto centro, miškingoje vietovėje, jo vanduo yra skanus ir švarus, turi mažai mineralinių medžiagų.
Dvarčionių šaltinis, skirtingai nuo daugelio kitų Vilniaus šaltinių, išteka toli nuo upės vagos miesto pakraštyje. Jis trykšta Aukštagirio moreninio masyvo pietiniame šlaite ir nuteka į smėlingą klonį, skiriantį Aukštagirio ir Dvarčionių moreninius masyvus. Šaltinio aplinkuma apaugusi mišku ir nėra teršiama. Šaltinio vanduo santykinai kietas, nitratų jame nedaug. Dvarčionių šaltinio aplinka gražiai sutvarkyta, yra įrengti mediniai tilteliai, kaptažas – tvarkingas, vanduo teka akmeniniu lataku. Vidutinis šaltinio debitas 0,28 l/s arba 24 m3/d.
Informaciją parengė:
LEU Geografijos ir turizmo katedros lektorius Marijus Pileckas
LEU geografijos specialybės III kurso studentas Sigitas Ramanauskas
Informaciniai šaltiniai:
- Guobytė, R. (2014). Vilniaus miesto kvartero geologija ir geomorfologija. Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
- Juodkazis, P., Papievis, L. (2006). Vilniaus šaltinių vanduo // Mokslas ir gyvenimas, Nr.11, p. 34-47.
- Lietuvos reljefo žemėlapis © UAB Hnit Baltic, 2016.
- Šaltinių vanduo nėra ypač švarus, bet kava iš jo – skanesnė.
- Vilniaus šaltiniai – sielai, o ne kūnui atgaivinti.