1829 m. Vilniaus generalgubernatoriaus potvarkiu žydų kapinėms buvo suteiktas 125 kvadr. sieksnių (apie 2 ha) žemės plotas, Užupio priemiesčio dalyje, vadinamoje Popine. Iš senamiesčio, kur daugiausia gyveno žydai, Užupio ir Krivių gatvėmis į kapines ėjo kelias, kuris vietinių gyventojų buvo vadinamas Mirusiųjų arba Mirties keliu. kapinių centre buvo pastatyti apraudojimo namai su apiplovimo patalpa, įvestas Skaityti plačiau.
