Dievo Apvaizdos bažnyčia buvo pastatyta ir pašventinta 1913 m. spalio 22 d. Dievo Apvaizdos bažnyčios statytojas buvo kunigas Karolis Lubianec, o projektą parengė žymus Vilniaus architektas Antanas Vivulskis. Bažnyčia neogotikinė, vienanavė. Stačiakampio plano, su bokšteliais, žemesne ir siauresne apside. Pradžioje Dievo Apvaizdos bažnyčia buvo ne bažnyčia, o parapijos koplyčia, skirta aptarnauti Gerosios Vilties gatvėje įsikūrusiems Skaityti plačiau.
IX a. antroje pusėje sparčiai intensyvėjo susisiekimas geležinkeliu. Per Vilnių nutiesus geležinkelio liniją Peterburgas – Varšuva, atsirado poreikis statyti ligoninę. Šiuo geležinkelio ruožu buvo gabenami kroviniai, vežami keleiviai. Ligoninės statybos vyko 1905–1911 m., o pastatas atidarytas – 1912 m. ir turėjo 150 vietų. Čia buvo gydomi geležinkelio darbuotojai ir kariai. 1912–1953 m. ji vadinosi „Vilniaus Skaityti plačiau.
Rengiantis jubiliejinei LSSR dvidešimtmečio dainų šventei, Vilniaus parko viduryje buvo skubiai pastatyta Dainų estrada. Statyboje panaudotas estų architekto Alaro Kotlio projektas, pagal kurį 1957 – 1960 m. buvo pastatyta analogiška estrada Taline. Talpina beveik 20 000 žmonių. Estų architektai vėliau priekaištavo, kad lietuviai esą „pavogė“ jų ilgai projektuotą originalios architektūros estradą, tapusią nacionalinio solidarumo simboliu. Skaityti plačiau.
Šiose kapinėse 1710 m. buvo palaidota šimtai maro epidemijos aukų, kapinės priklausė jėzuitams, vėliau stačiatikiams. Vokietijos okupacinės kariuomenės Vilniaus komendantūra ir 10–osios armijos užnugario inspekcija 1915 m. lapkritį čia įsteigė karių kapines. Kapinės aptvertos masyvia grubaus tašymo granitinių luitų tvora. 1926 m. duomenimis iš viso kapinėse I–ojo pasaulinio karo laikotarpiu buvo palaidoti 2379/2293 kariai. Palaidota Skaityti plačiau.
2015 m. birželio 4 d. ant kalvos prie Vilkpėdės ligoninės buvo atidengta skulptūra, sukurta remiantis legenda apie Vilkpėdės atsiradimą. Skulptūrinę kompoziciją sudaro 8 tonas sveriantis rausvo granito akmuo, ant kurio iškalta Vilkpėdės legenda, o ant akmens užšokusi nuo vilko bėganti juoda ožkytė. Skulptūros autorius Kęstutis Musteikis, architektas Henrikas Žukauskas. Istorinis Vilkpėdės kaimas, šiandien – Vilniaus Skaityti plačiau.
1840 metais kelias įvardijamas Senuoju Kauno pašto traktu (lenk. Stary trakt pasztowy z Kowna), o 1859 metais – Trakų pašto keliu. 1890 metais gatvė jau vadinama Trakų keliu. XX a. pr. gatvė vadinama Produktų gatve (rus. Провіантская улица), o jos dalis į vakarus nuo dabartinio Forum Cinema Vingis kino teatro – Generalgubernatoriaus prospektu (rus. Генерал-губернаторскій Skaityti plačiau.
Atminimo lenta, skirta gydytojui, kuris pirmasis Lietuvoje atliko širdies operaciją. Be abejonės gydytojas buvo išskirtinių gabumų. Atminimo lenta įmontuota į pastatą, kuriame medikas dirbo ir išgelbėjo ne vieną gyvybę. Borisas Efrosas gimė 1914 m., mirė 2001 m. pirmasis Lietuvoje atliko širdies operaciją, medicinos mokslų daktaras. Stemplės ir plaučių chirurgijos pradininkas Lietuvoje, kardiochirurgas, Lietuvos nusipelnęs gydytojas. Efrosas gimė Skaityti plačiau.
162 ha ploto Vingio parkas įsikūręs Vilkpėdės seniūnijoje, Neries vingyje. Tai mėgstama vilniečių poilsio vieta, viena lankomiausių žaliųjų erdvių Vilniuje. Vingio parkas puikiai tinka ne tik ramiam, bet ir aktyviam poilsiui – jo takais galima bėgioti, važinėtis riedučiais ir dviračiais. Vingio parko teritorijoje kasmet rengiami didelio masto renginiai ir koncertai. Vilniaus „Vingio“ lengvosios atletikos ir Skaityti plačiau.