2018 m. Vilniuje duris atvėrė nauja kultūrinė erdvė „Pradžia“ – teatras vaikams. „Ogmios mieste“ įkurtas teatras siūlo profesionalią kultūrinę programą patiems mažiausiems ir visai šeimai. Tinklaraščio ir knygos „Mamystė“ autorė Aušra Paukštytė pasakoja, kad idėja įkurti teatrą gimė pačiai auginant mažametę dukrą ir kas savaitgalį mąstant, kur gi būtų galima nueiti. Mažylių teatras (angl. baby Skaityti plačiau.
2017 m. įkurta „Telia Vilniaus istorijos Nemuziejus“ – tai analogų Europoje neturintis virtualus muziejus, kuriame daugiasluoksnės kompiuterinės grafikos, lazerių ir projekcijų pagalba bus atkurta 700 metų sostinės istorijos. 15 minučių virtualus seansas papasakos net 16 kertinių istorijų, kurios nuo pat Gedimino sapno formavo šiandieninį Vilniaus veidą. Pasitelkę naujausias technologijas, istorikai ir dailininkai Telia Nemuziejuje taip Skaityti plačiau.
1912 m. gegužės 26 d. pirmą kartą vadinamojoje „Filarmonijos“ salėje įvyko O. Dymovo pjėsės senaja žydų kalba „Klausyk, Izraeli!” premjera. Teatro ivrito kalba sukūrimo idėją iškėlė Naumas Cemachas dar 1911 m. Balstogėje kur jis tuomet gyveno. Surinkęs neprofesionalių aktorių trupę, Cemachas pradėjo statyti spektaklį. Gardino gubernatorius neleido rodyti spektaklio, todėl Cemachas jį parodė Vilniuje. Vėliau Skaityti plačiau.
Pinigų muziejaus užuomazgų galima aptikti dar 1985 m., kai SSRS Valstybinio banko Lietuvos respublikinėje kontoroje (VB RK) buvo įrengtas Valstybinio banko istorijos muziejus. 1986 m. jis įregistruotas kaip vienas iš LSSR visuomeninių muziejų; jame buvo saugomi 489 pagrindinio fondo eksponatai. Muziejaus prižiūrėtojos pareigos buvo patikėtos ilgametei SSRS VB RK darbuotojai Genovaitei Leonavičiūtei. Muziejaus rinkinių formavimas Skaityti plačiau.
Rengiantis jubiliejinei LSSR dvidešimtmečio dainų šventei, Vilniaus parko viduryje buvo skubiai pastatyta Dainų estrada. Statyboje panaudotas estų architekto Alaro Kotlio projektas, pagal kurį 1957 – 1960 m. buvo pastatyta analogiška estrada Taline. Talpina beveik 20 000 žmonių. Estų architektai vėliau priekaištavo, kad lietuviai esą „pavogė“ jų ilgai projektuotą originalios architektūros estradą, tapusią nacionalinio solidarumo simboliu. Skaityti plačiau.
Pastatas stovi vakarinėje Vilniaus dalyje, atokiau nuo kitų pastatų, šlaite. Sovietmečiu tarp dabartinės Nacionalinės dailės galerijos – tuometinio Revoliucijos muziejaus ir „Lietuvos“ viešbučio planuota įrengti skverą su „Tarybinės liaudies“ žygdarbių monumentu. Pagrindinis fasadas yra Neries pusėje. Pastato planas pailgas, asimetriškas, laužtinis. Tūris 36 200 kub. m. bendras plotas 5970 kv. m. Pirmame aukšte buvo įrengtos saugyklos, Skaityti plačiau.
Gintaro muziejus-galerija įkurta XVII a. barokinio stiliaus pastate, kuriame susikryžiavo šešių amžių erdvės ir kontūrai. Barokinis pastatas išsaugojo ir renesanso, ir klasicizmo architektūros liekanų, sutinkama ir gotikinių elementų. Įkūrėjai – Virginija ir Kazimieras Mizgiriai. Čia galima sužinoti apie 50 mln. metų senumo paslaptis saugantį Baltijos gintarą: jo atsiradimo istoriją, natūralias formas bei plačią gintaro spalvų Skaityti plačiau.
Galerija „Meno stalčius“ įsikūrė įdomioje, tačiau plačiai visuomenei menkai žinomoje vietoje – netoli Vilniaus tarptautinio oro uosto ir „Ikea“ stūksančiame Skulptūros ir vitražo centre (SVC). Tai sovietinis industrinis pastatas, unikalus savo paskirtimi – jis buvo projektuojamas milžiniškų sovietinių skulptūrų kūrimui. Po nepriklausomybes atkūrimo jame iki šiol kuria daug menininkų, čia gaminami ar restauruojami autoriniai darbai, Skaityti plačiau.
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus (VVGŽM) yra respublikinė biudžetinė įstaiga, kaupianti, sauganti, tirianti, restauruojanti ir eksponuojanti Lietuvos žydų istorinį, materialinį ir dvasinį paveldą, tradicinio ir šiuolaikinio žydų meno objektus, su Holokaustu susietus dokumentus ir daiktus. Samuelio Bako muziejus įsikūrė sostinės Naugarduko gatvėje ir veikia kaip Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys. Tai pirmasis muziejus pasaulyje, Skaityti plačiau.
Grupės iniciatyvių žmonių įkurtas modernus ir aplinkai draugiškas bendruomenės edukacijos centras – „Miesto Laboratorija“ Sapiegų parke. Čia „auginamos“ ir pristatomos žaliosios iniciatyvos ir praktikos, kurias savo intensyviame gyvenime nesunkiai gali pritaikyti kiekvienas miesto gyventojas. Įkūrėjai įkvėpti aplinkosauginės kultūros pavyzdžių Amsterdame, Kopenhagoje, Berlyne, nori juos perkelti ir į mūsų bendruomenę bei šviesti ją darnaus gyvenimo būdo, Skaityti plačiau.