Tai XIX a. pabaigos tiltas per Vilnią. Metalinis, santvarinis. Jungia Malūnų ir Maironio gatves. Tilto ilgis 18,07 m. pagrindinės laikančiosios konstrukcijos – keturios plieninės dvitėjinio skerspjūvio kniedytos sijos. Jų aukštis 1, 42 m. Tilto paklotas susideda iš surenkamųjų gelžbetoninių plokščių, hidroizoliacinio sluoksnio, 0, 03 m storio apsauginio betono sluoksnio ir 0, 05 m storio asfaltbetonio dangos. Nuo XVI a. čia buvo statomi mediniai tiltai, kadangi šalia buvo bernardinų moterų ir vyrų vienuolynai ir Bernardinų bažnyčia, visi jie buvo vadinami bernardinų tiltais.
XIX a. pradžioje tiltas buvo visai sukiužęs, todėl apie 1838 metus pastatytas naujas medinis tiltas ant mūrinių atramų. 1866 metais jis oficialiai pavadintas Jekaterinos vardu, tačiau šis pavadinimas neprigijo. XIX .a pabaigoje oficialiai buvo vadinamas Aleksandro tiltu. 1877 metais miesto dūma paskelbė varžytines dviejų metalinių tiltų per Vilnią, tarp jų ir šioje vietoje, statybai. Metalinis tiltas buvo baigtas statyti apie 1880 metus. Apie 1956 metus tiltas rekonstruotas, pašalinti mediniai elementai ir pakeista danga.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Bernardinų tiltas.
- Stepanavičius, Algirdas. Bernardinų tiltas.. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T.1, p. 365 – 366.