Lietuviai stengėsi išlaikyti savo kultūrą Rusijos imperijoje ir 1907 m. jų inteligentija susitelkė į Lietuvių mokslo draugiją. Šią siekį iškėlė Jonas Basanavičius dar 1883 m. 4-jame „Auszros“ numeryje. 1905 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, Miesto salėje (dabar Filharmonijos rūmai) pasibaigė lietuviškas vakaras, jo dalyviai nutarė įsteigti draugiją. Kitą dieną buvo išrinktas įstatams ruošti komitetas, kurį Skaityti plačiau.
Juozapas Montvila (Józef Montwiłł) 1905 m. Vilniuje sutelkė įvairių tautybių tarnaites darbininkes. Draugijoje lietuvaitės buvo skriaudžiamos, todėl jos 1906 m. atsiskyrė ir prisidėjo prie Lietuvių Savitarpiečių draugijos kaip savarankiška „Vilniaus lietuvaičių-tarnaičių Šv. Maikalajaus bendrija“. Patalpas davė Savitarpiečių draugija Pranciškonų vienuolyne. 1911 m. lietuvaičių darbininkių buvo apie 800. 1913 m. jos įsteigė Lietuvaičių Romos katalikių Šv. Skaityti plačiau.
Gotikos ir istorizmo bruožų turintis pastatas savo keturiais korpusais supa trapecijos formos kiemą, vakarų pusėje įvažiavimu sujungtu su gatve. Namą su pastatu kitoje gatvės pusėje jungia XVIII a. pusapskritė arka, kurioje yra pereinama patalpa. Po vakariniu korpusu yra gotikinis, po šiauriniu – renesansinis rūsiai. Namo pamatai akmenų ir plytų mūro, sienos plytų mūro, tinkuotos. Rūsių Skaityti plačiau.