Gudelių piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Sudervės kairiajame krante. Aikštelė trikampė, pailga. ŠR krašte supiltas 0,8 m aukščio, 7,5 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į griovį, už kurio supiltas antras 0,5 m aukščio, 5,5 m pločio pylimas, už kurio iškastas antras griovys. PV Skaityti plačiau.
Iš viso Lietuvoje telkšo apie 2830 ežerų, kurių plotas didesnis nei 5 ha. Dar apie 3100 – mažesnių. Vilniaus mieste yra net 18, keturi iš jų yra – bevardžiai. Įdomu, kodėl jie neturi pavadinimo, čia gal kaip ir su eilėraščiais: vieni turi, o kiti – tiesiog be pavadinimo. Dalį Vilniaus ežerų galima pasiekti visuomeniniu transportu. Skaityti plačiau.
Pagal bendrą kraštovaizdžio pobūdį Verkių regioninis parkas priskiriamas miškingų ežerynų ir kalvynų regioniniam parkui, tiksliau ežeruotų kalvynų. Verkių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų kraštovaizdį, vertingus Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tokias kaip: Žaliųjų ežerų gilius dubaklonius, Neries šlaitus, Turniškes, Riešės ir Baltupio Skaityti plačiau.
Lūžių parkas – vienintelis Viršuliškių mikrorajone. Parkas nemažas, jame yra natūraliai susiformavusių takelių, dar išlikę keletas suoliukų. 23,3 hektarų ploto teritoriją iš vakarų ir šiaurės riboja Justiniškių ir Rygos gatvės, šiaurės rytuose – Laisvės prospekto atkarpa. Pietinis ir pietrytinis teritorijos pakraščiai glaudžiasi prie Viršuliškių rajono gyvenamųjų namų kiemų, vidurinės mokyklos bei vaikų darželio. 2009 m. Skaityti plačiau.
Žirmūnų pakraštyje, šalia Neries upės kranto, prie Neries pėsčiųjų gatvės, netoli Verkių regioninio parko auga išskirtinis Žirmūnų ąžuolas, kurio amžius – 150–200 metų. Tai – paprastasis ąžuolas, kurio aukštis 30 m, kamieno apimtis 4,70 m. Informacijos šaltiniai: Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015. – 294, [2] p. Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Žirmūnai. Skaityti plačiau.
Simonas Daukantas – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. Vilniaus universiteto vienas iš kiemelių pavadintas pavadintas pirmojo Lietuvos istoriją lietuviškai rašiusio šio universiteto auklėtinio Simono Daukanto vardu. Simono Daukanto atminimo ąžuolas pasodintas Lietuvos švietėjo S. Daukanto garbei. Tai paprastasis ąžuolas (Quercus robur), augantis S. Daukanto kieme prie Vilniaus universiteto Filologijos Skaityti plačiau.
Iš viso Lietuvoje telkšo apie 2830 ežerų, kurių plotas didesnis nei 5 ha. Dar apie 3100 – mažesnių. Vilniaus mieste yra net 18, keturi iš jų yra – bevardžiai. Įdomu, kodėl jie neturi pavadinimo, čia gal kaip ir su eilėraščiais: vieni turi, o kiti – tiesiog be pavadinimo. Dalį Vilniaus ežerų galima pasiekti visuomeniniu transportu. Skaityti plačiau.
Pavilnių regioninis parkas mažiausias Lietuvoje. Išskirtinis šio regioninio parko bruožas – panoraminiai reginiai. Jis įsteigtas išsaugoti erozinių raguvynų ir Vilnios slėnio kraštovaizdį bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Kraštovaizdžio draustiniai steigiami siekiant išsaugoti unikalius ir tipiškus gamtos bei kultūros kraštovaizdžio kompleksus. Pavilnių regioniniame parke yra net penki kraštovaizdžio draustiniai. Ribiškių kraštovaizdžio draustinis – saugoma Skaityti plačiau.
Pavilnių regioninis parkas mažiausias Lietuvoje. Išskirtinis šio regioninio parko bruožas – panoraminiai renginiai. Jis įsteigtas išsaugoti erozinių raguvynų ir Vilnios slėnio kraštovaizdį bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Leoniškių palivarkas XVII-XIX a. priklausė Vilniaus miestui. 1819 m. plane pažymėti palivarko pastatai Leoniškių kaime, kur dabar stovi malūnas. XIX a. 4-o deš. viduryje Pučkarnios (Pučkorių) Skaityti plačiau.
Ne visi žino, kad dabartinis Santuokų rūmų parkas tai buvusios Liuteronų evangelikų kapinės. 1806 m. žemės sklypą kapinėms nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas. Laidoti šiose kapinėse pradėta 1809 m. Iš pradžių kapinės buvo skirtos tik evangelikams liuteronams, o nuo 1830 m. ir evangelikams reformatams (kalvinistams). 1819 m. kapinės buvo aptvertos aukšta mūro tvora, Skaityti plačiau.