Kalvarijų turgus – turgus, esantis Vilniuje, tarp H. Manto, Kalvarijų, Rinktinės ir Turgaus gatvių. Valdo UAB „KTVG“. Šiuo metu turguje įrengta 800 vietų. Parduodami vaisiai, uogos, daržovės, augalai, gėlės, mėsa, kumpiai ir lašiniai (dviejuose specializuotuose paviljonuose) ir kt. Dauguma maisto prekių yra geresnės kokybės, didesnės bei pigesnės nei parduotuvėse, turguje galima derėtis, todėl turgus gausiai Skaityti plačiau.
Industrinė gyvenamųjų namų statyba platų užmojį Vilniuje įgavo po 1962 m., kai buvo pradėtos vystyti naujos šiaurinės teritorijos kariajame Neries krante ir pastatytas pirmasis laisvo planavimo gyvenamasis rajonas Žirmūnai, skirtas 45 000 gyventojų. Jį sudarė trys mikrorajonai su jų centruose išdėstytais tipiniais pastatais: visuomeniniais centrais, darželiais, mokyklomis, maisto prekių parduotuvėmis. Labiausiai išgarsėjo ir pavyzdiniu tapo Skaityti plačiau.
Visais laikais žmonės sirgo ir jiems gydyti buvo reikalingi vaistai, todėl vaistinės ir vaistininkai visada užėmė svarbią vietą visuomenės gyvenime. Pirmosios vaistinės Lietuvoje pradėjo kurtis XVI amžiuje. 1510 m. Didysis Lietuvos kunigaikštis Žygimantas Senasis skyrė lėšų nupirkti žemės sklypą Vilniuje, kuriame visuomenės labui turėjo būti pastatyta vaistinė. Įsteigus Vilniuje universitetą 1579 metais, prie jo buvo Skaityti plačiau.
Apsuptas istoristinių fasadų pastatas išsiskyrė racionalumu ir lakoniškumu, moderno pirmtakas. Naujojo stiliaus dekoratyviniai elementai pastato vidų ir išorę papildė 1910 m. kai pastatas buvo pertvarkytas. Antrame aukšte palei Didžiąją gatvę buvo įrengta Azovo-Dono komercinio banko operacijų salė ir liftas, kuris buvo vienas pirmųjų Vilniuje. Pirklių Leibos ir Rebekos Zalkindų prekybos namai dydžiu ir prašmatnumu garsėjo Skaityti plačiau.
Namo vakarinis ir pietinis korpusai trijų aukštų, rytų – dviejų, priestatas – vieno. Namas ištėstos Ū raidės plano. Sienos plytų mūro, tinkuotos. Rūsiai ir korpuso pirmo aukšto patalpos su skliautais. Patalpų perdangos plokščios, medinės. Fasado vidurinę dalį pabrėžia stoglangis su segmentiniu frontonėliu. Pietinio korpuso kiemo antrame ir trečiame aukšte yra atviros galerijos. 1639 m. šioje Skaityti plačiau.
Centrinė universalinė parduotuvė yra Neries terasose, penkių aukštų, stačiakampio plano. Apatinėje terasoje yra įėjimas į I aukštą, viršutinėje – į III aukštą, iš kurio buvo galima patekti į pėsčiųjų alėją ir suprojektuotas, bet neveikiančias lauko kavines. Tūris 75 000 kub. m. bendras plotas 5600 kvad. m. kolonų tinklas 9×9 m. Iš gelžbetonio karkaso konstrukcijų sukonstruotą Skaityti plačiau.
1906 metais birželio mėnesį Vilniuje pradėjo veikti architekto Vaclavo Michnevičiaus suprojektuota ir pastatyta nauja turgavietė, Pirmojo pasaulinio karo metais pavadintas Halės turgumi. Tai seniausia iki šiol veikianti Vilniaus turgavietė. Iki tol šioje vietoje šimtmečiais – nuo pat XV a. veikė Arklių turgus. 1875 metais miesto valdžia nutarė nugriauti prie Arklių turgaus stovėjusius basųjų karmeličių vienuolyno Skaityti plačiau.
Šaltinių ir Mindaugo gatvių sankryžoje yra keturių aukštų gyvenamas namas. Šiame pastate iki Pirmojo pasaulinio karo veikė šokolado ir saldainių fabrikas „Viktorija“. Įkurtas 1893 m. garinis šokolado fabrikas pirmiausia Plačiojoje gatvėje, jo savininku buvo Tobijus Bunimovičius. Kartu su tėvu, Peterburgo 1-osios gildijos pirkliu Izrailiu Bunimovičiumi, jie sukūrė akcinę bendrovę „Viktorija“ ir 1897 m. Kaukazo ir Skaityti plačiau.