Namo vakarinis ir pietinis korpusai trijų aukštų, rytų – dviejų, priestatas – vieno. Namas ištėstos Ū raidės plano. Sienos plytų mūro, tinkuotos. Rūsiai ir korpuso pirmo aukšto patalpos su skliautais. Patalpų perdangos plokščios, medinės. Fasado vidurinę dalį pabrėžia stoglangis su segmentiniu frontonėliu. Pietinio korpuso kiemo antrame ir trečiame aukšte yra atviros galerijos.
1639 m. šioje vietoje buvo vaistinė. Valdovas Vadislovas Vaza jos savininkui vaistininkui Jurgiui Šulcui suteikė privilegiją atleidžiančią namą nuo prievolės priimti svečius. 1665 m. pastatą nuniokojo gaisras, 1737 m. jis priklausė klebonijai, 1781 – 1834 m. – vaistininkui Košikui, kuris jį rekonstravo; užstatė trečią aukštą virš vakarų ir antrą aukštą virš rytų korpuso (jame buvo alaus darykla), pastatė trijų aukštų pietų korpusą, perkėlė įvažiavimą į šiaurę.
1890 m. namas priklausė Maušai Antokolskiui, kuris jį rekonstravo pagal architekto Aleksejaus Polozovo projektą. Namas įgijo dabartinę išvaizdą. 1900 – 1940 m. priklausė pirkliui Ruikinui Toibui. Tuo metu vakarų korpuse įrengta parduotuvė ir pakeistos langų ir durų vietos.
1979 m. architektai Virginijus Spudas ir Dalia Bieliauskaitė atliko namo architektūrinius tyrimus. Tais pačiais metais perdažyti fasadai. Šiuo metu name veikia Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Mokyklų veiklos skyrius.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
-
- Gudienė, Vilma. Spalvingi Vilniaus XIX a. pradžios vaistininkų portretai.
- Rupeikienė, Marija. Vaistinės namas. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988.- T. 1. Vilnius.- P. 449 – 450.