Kapinės įsteigtos 1791 m., prie Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios įkūrus parapiją. XVIII a. pab. kapinėse buvo pastatyta mūrinė koplyčia. Kai 1812 m. Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios parapija buvo perkelta į Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią, kapinės buvo apleistos. Buvo suardyta jų tvora, pradėtas kasti ir vežti molis ir smėlis. Kapinėse mažai beliko vietos laidoti. 1828 Skaityti plačiau.
Vilniaus evangelikų senųjų kapinių kompleksą pietinėje dalyje riboja dabartinė K. Kalinausko g., vakarinėje – dabartinė V. Mykolaičio-Putino g., rytinėje – tvora, einanti lygiagrečiai Akmenų g. ir juosianti dabartinės JAV ambasados bei kitus pastatus. Tiksli kapinių riba šiaurinėje pusėje, kur stovi Profsąjungų rūmai, neaiški. 1806 m. žemės sklypą kapinėms nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas. Skaityti plačiau.
Antakalnio kapinės, anksčiau žinomos, kaip Karių kapinės – 1809 m. įkurtos Antakalnio rytinėje dalyje, kalvotame pušyne, netoli nuo nedidelių gatvelių ir gyvenamųjų namų. Jų plotas 15,60 ha. XVII−XVIII a. tai buvo visai nuošali vieta, miškas, priklausęs patiems įtakingiausiems to meto didikams − Sapiegoms. Iš pradžių buvo skirtingi plotai, skirti pasauliečiams, kariams, našlaičiams ir Pirmojo pasaulinio Skaityti plačiau.
Chirurgo Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Frydricho Niškovskio (Jan Fryderyk Niszkowski) palaidojimo vieta. J. F. Niškovskis 1797 m. baigė Vilniaus universitetą. 1799 m. tapo medicinos daktaru. Nuo 1806 m. dėstė Vilniaus universitete. Nuo 1810 m. teorinės ir praktinės chirurgijos profesorius, universiteto chirurgijos klinikos vadovas. Garsėjo kaip puikus chirurgas, okulistas ir ginekologas, buvo populiarus tarp vilniečių. Pirmasis Skaityti plačiau.
Vilniuje yra dvi gyvūnų kapinės. Tačiau legalios tik vienos, kitos – ne. Nelegalios kapinės yra Vilniaus Karoliniškių rajone, prie televizijos bokšto. Šios kapinės, pasak savivaldybės, yra per arti daugiabučių, vandens gręžinių, todėl yra nelegalios ir augintinio laidojimas šiose kapinėse gali savininkui užtraukti piniginę baudą. Karoliniškėse prie televizijos bokšto naminiai gyvūnai pradėti nuo pat mikrorajono įkūrimo, Skaityti plačiau.
Be žymių stačiatikių, sentikių kultūros paminklų – Naujininkuose yra ir kitų religijų paveldo. XX a. pradžioje Liepkalnyje, prie dabartinės Žirnių gatvės, buvo įkurtos dviejų Lietuvoje gyvenančių tiurkų tautų – karaimų ir totorių kapinės bendrame žemės sklype: karaimų – rytinėje, o totorių (tuomet įvardijant kaip mahometonų) – vakarinėje dalyje. Jos atskirtos taku, o bendras plotas aptvertas Skaityti plačiau.
Sentikiai (rus. staroviery) – rusų stačiatikių atšaka, nepripažįstanti Rusijos Bažnyčios reformos, įvestos 1653-1666 m. patriarcho Nikono įsakymu. Vengdami persekiojimų vieni sentikiai bėgo į negyvenamas Sibiro platybes, kiti pasiprašė globos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kur ir susiformavo Lietuvos sentikių – bepopių – pomorcų atšaka. Didelė dalis Rusijos gyventojų šių naujovių nepriėmė, dėl to sentikiai buvo persekiojami, kūrėsi Skaityti plačiau.
Tai trečiosios ir vienintelės veikiančios žydų kapinės Vilniuje. Kapinių istorija prasidėjo 1935 metais, kai žydų bendruomenė vedė derybas su turtingais Vilniaus žemvaldžiais Pimonovais dėl žemės sklypo Dembuvkos (Dembówka) kaime pirkimo. Iš viso nupirktas 22 ha plotas, kad kapinės įgautų keturkampę formą, kuri buvo padalinta kvartalais ir apjuosta betonine tvora. 1941 metais čia laidoti mirę Vilniaus Skaityti plačiau.
Vilniuje nemažai žmonių, norinčių pagerbti savo augintinius už ilgą draugystę ir atsidavimą. Vilniaus miesto savivaldybė atsižvelgusi į augintinių savininkų norus, skyrė 45 arų plotą plotą legalioms gyvūnų kapinėms, Liudvinavo gatvėje, Paneriuose, netoli „Regitros“. Tai yra pirmosios legalios gyvūnėlių kapinės Vilniuje. Šiuo metu gyvūnų kapinėse yra virš 100 gyvūnų kapaviečių. Dažnai kapavietės pažymimos įkalant lentelę su Skaityti plačiau.
1915 metų spalio mėnesio pabaigoje netoli N. Repninos koplytėlės buvo palaidoti pirmieji Vokietijos armijos kareiviai. Kapines įsteigė Vilniaus komendantūra ir X armijos užnugario inspekcija. Kapinėse Vingio teritorijoje buvo 2206 Pirmojo pasaulinio karo dalyvių kapai, taip pat palaidota apie 1600 Vokietijos kariuomenės karių, žuvusių 1941 – 1944 metais. 2001 m. rugpjūčio 18 d. kapinės pašventintos. Jų Skaityti plačiau.