Pagal bendrą kraštovaizdžio pobūdį Verkių regioninis parkas priskiriamas miškingų ežerynų ir kalvynų regioniniam parkui, tiksliau ežeruotų kalvynų. Verkių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų kraštovaizdį, vertingus Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tokias kaip: Žaliųjų ežerų gilius dubaklonius, Neries šlaitus, Turniškes, Riešės ir Baltupio Skaityti plačiau.
Lūžių parkas – vienintelis Viršuliškių mikrorajone. Parkas nemažas, jame yra natūraliai susiformavusių takelių, dar išlikę keletas suoliukų. 23,3 hektarų ploto teritoriją iš vakarų ir šiaurės riboja Justiniškių ir Rygos gatvės, šiaurės rytuose – Laisvės prospekto atkarpa. Pietinis ir pietrytinis teritorijos pakraščiai glaudžiasi prie Viršuliškių rajono gyvenamųjų namų kiemų, vidurinės mokyklos bei vaikų darželio. 2009 m. Skaityti plačiau.
Ne visi žino, kad dabartinis Santuokų rūmų parkas tai buvusios Liuteronų evangelikų kapinės. 1806 m. žemės sklypą kapinėms nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas. Laidoti šiose kapinėse pradėta 1809 m. Iš pradžių kapinės buvo skirtos tik evangelikams liuteronams, o nuo 1830 m. ir evangelikams reformatams (kalvinistams). 1819 m. kapinės buvo aptvertos aukšta mūro tvora, Skaityti plačiau.
Lukiškių vardo kilmė ir teritorijos istorija iki XV a. vidurio nėra pakankamai aiški. Ši vieta ir jos prieigos nuo XV a. vid. ilgą laiką buvo plynas laukas ir naudojama kaip kelių ir takų sankirta bei skurdi ganykla. Neabejotinai pro čia ėjo keliai link Vilniaus iš vakarų bei pietvakarių. Lukiškių aikštė – XIX a. susiformavusi miesto Skaityti plačiau.
Baltupių mikrorajone yra gerai paslėpta ir mažai lankoma žalioji teritorija, kurioje vyrauja lazdynai, beržai ir kiti lapuočiai. Miškas kupinas gryno oro ir laukinių paukščių čiulbėjimo. Čia galima pasivaikščioti, sportuoti, važinėti dviračiais. Jomanto parko pavadinimas kilo nuo paskutinio Baltupio dvarininko pavardės. Dvaro stovėjimo vieta nėra aiški, o pats dvaras sugriautas I-ojo pasaulinio karo metais. Tarybiniais metais Skaityti plačiau.
2013 m. vasario mėn. palyginti apleista sostinės istorinė vieta pradėta tvarkyti (pašalinti avariniai ir menkaverčiai medžiai, atvertos erdvės). Iki šiol ganėtinai neigiamą socialinį atspalvį turėjusiame parke pradėta infrastruktūros gerinimo programa, gaivinimas įvairiais renginiais, žaliąsias erdves labiau pritaikant žmonių poreikiams. Skveras suformuotas paskutinį sovietmečio dešimtmetį, buvusių reformatų kapinių vietoje. Tuomet Pylimo gatvė buvo Komjaunimo. Sovietmečiu reformatų Skaityti plačiau.
8,5 ha dydžio parkas atidarytas 2011 m. spalio mėn. pabaigoje. Šį parką ir poilsio zoną buvo įsipareigoję įkurti sporto arenos ir vandens parko statytojai. Naujajam parkui sutvarkyti 2,4 mln. Lt skyrė teritorijos plėtotojai – viešoji įstaiga „Ozo pramogos“. Parko teritorijoje išsaugota čia dar nuo ledynmečio šalia gamtos objekto – Šeškinės ozo – susiformavusi ežerėlių sistema, Skaityti plačiau.
Vilniaus miesto parkas, esantis Naujojoje Vilnioje, centrinėje mikrorajono dalyje, tarp gyvenamųjų namų bei Pramonės rajono, palei kairįjį Vilnios krantą. Parkas yra tarp Vilnios upės bei Pramonės, Karklų, Pergalės ir Gerovės gatvių. Parke įrengti suoleliai, pasivaikščiojimo takai, per Vilnelę nutiesti du pėsčiųjų tiltai. Stovi sovietiniais laikais pastatyta pramonės darbininko skulptūra. Gerovės parke yra Naujosios Vilnios senasis Skaityti plačiau.
Džocharas Dudajevas (čečėnų kalba Дудин Муса кант Жовхар, rusų Джохар Мусаевич Дудаев) gimė 1944 m. vasario 15 d. – žuvo 1996 m. balandžio 21 d. Gechi Ču, Urus Martano rajone – buvo SSRS aviacijos generolas majoras (1980 m.) ir pirmasis Čečėnijos prezidentas (1991 – 1996). Žuvo 1996 m. per Rusijos slaptųjų tarnybų surengtą pasikėsinimą. Skveras Skaityti plačiau.
Buivydiškių parkas – didelis rekreacinės paskirties želdynas, apimantis senąjį Buivydiškių dvaro parką ir pokario metais įkurtą naująjį peizažinį parką šalia dabartinės Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto. XVI a. Buivydiškių dvarą iki 1790 m. valdė Radvilos, vėliau dvaro savininkai dažnai keitėsi. Buivydiškių dvaro parkas pradėtas kurti dar XVII a. Jį formuojant įtakos turėjo terasinis reljefas. Terasos ir Skaityti plačiau.