Karinis Šiaurės miestelis

Šiaurės miestelyje mūriniai statiniai – kareivinės – buvo pastatyti XIX amžiuje. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje juose buvo įsikūrę Rusijos imperijos kariniai daliniai. Tarpukariu kareivinėmis naudojosi lenkų kariai. Sovietmečiu Žirmūnuose visuomenei neprieinama buvo ir kareivinių teritorija, vadinama Šiaurės miesteliu. Dalis teritorijos buvo vadinama Karo lauku, šioje vietoje vykdavo kariuomenės pratybos, paradai. Minėtu laikotarpiu  čia Skaityti plačiau.

Vilniaus plokštelių įrašų studija

Vilniaus plokštelių studija, įsteigta 1958 m. rugsėjo 10 d., kurį laiką oficialiai veikė kaip Rygos plokštelių fabriko „Līgo“ padalinys.  Savo veiklą ji pradėjo Lietuvos radijuje. Garso režisierė, redaktoriai, inžinieriai su savo aparatūra atvažiuodavo iš Maskvos ir darydavo įrašus Filharmonijos arba Lietuvos radijo salėse. Taip pat plokštelėms buvo atrenkami techniniu ir meniniu atžvilgiais labiau pavykę Lietuvos Skaityti plačiau.

Šv. Kazimiero bažnyčios kripta

Šv. Kazimiero bažnyčia, vienas gražiausių Vilniaus baroko paminklų, pastatyta 1604-1615 metais. Ją statė Lietuvoje įsikūrę jėzuitai, remiami didikų ir miestiečių. Kaip įprasta XVII-me amžiuje, po didžiuoju bažnyčios altoriumi buvo įrengta kripta, skirta laidoti patiems jėzuitams, o taip pat jų geradariams. Jau 1655 m. bažnyčia buvo nuniokota į Vilnių įsiveržusių Rusijos kazokų. Didžiausia tikimybė, kad kaip Skaityti plačiau.

Liubavo dvaro malūnas

2012 metais Liubavo dvaro malūnas-muziejus pripažintas vienu iš geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių. Už kokybišką restauraciją jam suteiktas Europos Sąjungos kultūros paveldo prizas ir „Europa Nostra“ apdovanojimas. Buvusi LDK seniūnija, Liubavo dvaras visad priklausė tuomečiam politikų ir kultūros žmonių elitui. Po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir didiko Mikalojaus Radvilos Rudojo Liubavo dvarą valdė Skaityti plačiau.

Ertlio namas

Uždarą stačiakampį Ertlio namo kiemą iš šiaurės vakarų ir pietryčių pusės riboja dviaukščiai korpusai, iš kitų pusių – gretimi pastatai. Namas artimo stačiakampiui plano. Įvairaus dydžio patalpos pietrytiniame korpuse išdėstytos viena eile, šiaurės vakarų korpuse – dviem. Sienos plytų mūro, tinkuotos. Rūsio ir šiaurės vakarinio korpuso I aukšto perdangos skliautinės, kitos – medinės. Stogas dengtas Skaityti plačiau.

cerkve-zenklas-is-dangaus

Švč. Dievo Motinos  Ženklo iš dangaus cerkvė

Iki XIX a. pab. Žvėrynas buvo Vilniaus priemiestis. 1893 m. pirklys Vasilijus Martinsonas suskirstė Žvėryną sklypais ir ėmė pardavinėti. Gyventojų daugėjo, o dauguma jų buvo stačiatikiai, todėl imta galvoti apie jiems skirtus maldus namus. V. Martinsonas padovanojo stačiatikių bendruomenei žemės sklypą cerkvei statyti. Lėšų paaukojo Vilniaus ir kitų Rusijos miestų tikintieji. 1903 m. vasarą buvo Skaityti plačiau.

Dievo gailestingumo bažnyčia

1934 m. dailininko Eugenijaus Kazinirowskio pagal vienuolės Faustinos Kowalskos regėjimus ir jai prižiūrint nutapytas Jėzaus pavekslas. Pirmą kartą paveikslas viešai pagerbtas Aušros Vartų koplyčioje 1935 m. Po ilgų klajonių 1986 m. buvo slapta parvežtas į Vilnių. Stebuklingomis galiomis garsus paveikslas buvo atiduotas Šv. Dvasios bažnyčiai. Paveikslas buvo pakabintas dešinėje bažnyčios pusėje priešais sakyklą. 2004 m. Skaityti plačiau.

Vilniaus senosios kapinės, vad. Šv. arkangelo Rapolo kapinėmis

Kapinės įsteigtos 1791 m., prie Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios įkūrus parapiją. XVIII a. pab. kapinėse buvo pastatyta mūrinė koplyčia. Kai 1812 m. Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios parapija buvo perkelta į Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią, kapinės buvo apleistos. Buvo suardyta jų tvora, pradėtas kasti ir vežti molis ir smėlis. Kapinėse mažai beliko vietos laidoti. 1828 Skaityti plačiau.

Užupio vandentiekio bokštas

Užupis, kaip vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, rašytiniuose šaltiniuose minimas XV a., kai šioje miesto dalyje buvo įkurtas Bernardinų vienuolynas. XV–XVII a. iš senosios miesto dalies per Užupį ėjo kelias į rytus, Polocką ir Vitebską. Užupyje kūrėsi daugiausiai darbininkai, smulkūs amatininkai, slavų pirkliai, šventikai. Veikė Užupio turgus. Gyveno daug žydų tautybės žmonių. Dauguma jų užsiėmė prekyba. Skaityti plačiau.

Dievo Apvaizdos bažnyčia

Dievo Apvaizdos bažnyčia buvo pastatyta ir pašventinta 1913 m. spalio  22 d. Dievo Apvaizdos bažnyčios statytojas buvo kunigas Karolis Lubianec, o projektą parengė žymus  Vilniaus architektas Antanas Vivulskis. Bažnyčia neogotikinė, vienanavė. Stačiakampio plano, su bokšteliais, žemesne ir siauresne apside. Pradžioje Dievo Apvaizdos bažnyčia buvo ne bažnyčia, o parapijos koplyčia, skirta aptarnauti Gerosios Vilties gatvėje įsikūrusiems Skaityti plačiau.