Pavilnių regioninis parkas mažiausias Lietuvoje. Išskirtinis šio regioninio parko bruožas – panoraminiai reginiai. Jis įsteigtas išsaugoti erozinių raguvynų ir Vilnios slėnio kraštovaizdį bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Kraštovaizdžio draustiniai steigiami siekiant išsaugoti unikalius ir tipiškus gamtos bei kultūros kraštovaizdžio kompleksus. Pavilnių regioniniame parke yra net penki kraštovaizdžio draustiniai. Ribiškių kraštovaizdžio draustinis – saugoma Skaityti plačiau.
Pavilnių regioninis parkas mažiausias Lietuvoje. Išskirtinis šio regioninio parko bruožas – panoraminiai renginiai. Jis įsteigtas išsaugoti erozinių raguvynų ir Vilnios slėnio kraštovaizdį bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Leoniškių palivarkas XVII-XIX a. priklausė Vilniaus miestui. 1819 m. plane pažymėti palivarko pastatai Leoniškių kaime, kur dabar stovi malūnas. XIX a. 4-o deš. viduryje Pučkarnios (Pučkorių) Skaityti plačiau.
Seniausias Vilniaus priemiestis buvo prie svarbiausio LDK, o vėliau Abiejų Tautų Respublikos kelio į Polocką. Stepono Batoro traktas – istorinis kelias, jungiantis du Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestus – Vilnių ir Polocką. 1576 m. išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Steponas Batoras iškart turėjo tęsti karą su Maskva, pradėtą dar jo pirmtako Žygimanto Augusto. Rusai Skaityti plačiau.
Naujosios Vilnios centrinė dalis – šalia geležinkelio stoties ir buvusio kino teatro pagal Vilniaus bendrąjį planą yra svarbus lokalus Vilniaus centras. Vardą, kaip ir Vilniui, davė upė Vilnia, prieš 100 metų gudiškai vadinta Vileika. 1823 m. šioje vietoje popieriaus dirbtuves įkūrė vienas įtakingiausių XIX a. pr. pramonininkų ir dvarininkų, tekstilės, alkoholio, terpentino magnatas Vaitiekus Puslovskis, Skaityti plačiau.
1923 m. kovo 13 d. sukurta nauja karinė struktūra – įtvirtinta teritorija „Vilnius“. Nuspręsta Vilnių įtvirtinti iš visų pusių: aplink Vilnių įrengti kovinius bunkerius su ugnies taškais, pastatyti amunicijos sandėlius, nutiesti juos jungiančią siaurojo geležinkelio liniją su tiltais, keliais bei kita infrastruktūra. 1923-1929 m. statyti Vilniaus gynybos žiedo įtvirtinimai buvo trijų rūšių: koviniai bunkeriai, požeminai Skaityti plačiau.
XIX a. antroje pusėje, nutiesus (1860 m.) Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelį ir įsteigus geležinkelio stotį, miestelyje apsigyveno geležinkelininkai. XX a. pradžioje Naujoji Vilnia tapo trečiu miestu Lietuvoje pagal pramonės koncentraciją. Naujosios Vilnios stotis yra ruožo Vilnius Turmantas 9 kilometre. Geležinkelio stotį įrengė Lentvario-Romnų geležinkelio statybininkai. Ji turėjo aptarnauti Sankt Peterburgo-Varšuvos ir Lentvario-Romnų geležinkelius. 1871 Skaityti plačiau.
XIX a. antroje pusėje, nutiesus (1860) Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelį ir įsteigus geležinkelio stotį, miestelyje apsigyveno geležinkelininkai. Naujoji Vilnia tapo miesteliu. Jame kūrėsi medžio apdirbimo, odų, mielių, dalgių, peilių ir pasagvinių fabrikai. XX a pradžioje Naujoji Vilnia tapo trečiu miestu Lietuvoje pagal pramonės koncentraciją. 1940-1941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtin Skaityti plačiau.
Vilnios kairysis intakas rytinėje Vilniaus miesto dalyje, Rokantiškėse. Murlė įteka į Vilnią 13,6 km atstumu nuo jos žiočių, priklauso Neries mažųjų intakų (su Nerimi) baseinui. Upelio hidrologinis nr. 12010455. Upelis prasideda Vilniaus rajono paribyje, ties Grigaičiais. Teka šiaurės kryptimi, vietomis patvenkta. Prateka Pavilnių regioninio parko rytiniu pakraščiu. Vidurupyje, kairiajame krante, stūkso Rokantiškių piliakalnis, kurio šiaurės Skaityti plačiau.
Bareikiškės – nedidelis dvarelis ir kaimas, esantis Vilniaus rajone, prie senojo Vilniaus-Minsko plento, nuo sostinės pietryčių kryptimi nutolęs 14 km, o nuo Rukainių – 3 km. Kaime išlikęs XIX amžiaus medinis pastatas, kuriame 1853-1861 metais gyveno ir kūrė poetas Vladislavas Sirokomlė (tikrasis vardas – Liudvikas Kondratovičius) (Władysław Syrokomla – Ludwik Kondratowicz). Pastate įrengtas muziejus ir Skaityti plačiau.
Pavilnių regioninį parką puošia Vilnios slėnis. Vilnios ilgis – apie 80 kilometrų. Vilnios ištakos – aukščiausioje Medininkų kalvyno dalyje, Vindžiūnų kaimo apylinkėse. Upės aukštupio dugnas gana akmenuotas, vietomis labai sraunus – per vieną kilometrą upelis nusileidžia 4,5 metro žemyn, o per visą savo ilgį iki Neries nusileidžia daugiau nei 125 m. Apylinkėse yra keletas piliakalnių, Skaityti plačiau.