Vladislovo Sirokomlės muziejus

Bareikiškės – nedidelis dvarelis ir kaimas, esantis Vilniaus rajone, prie senojo Vilniaus-Minsko plento, nuo sostinės pietryčių kryptimi nutolęs 14 km, o nuo Rukainių – 3 km. Kaime išlikęs XIX amžiaus medinis pastatas, kuriame 1853-1861 metais gyveno ir kūrė poetas Vladislavas Sirokomlė (tikrasis vardas – Liudvikas Kondratovičius) (Władysław Syrokomla – Ludwik Kondratowicz). Pastate įrengtas muziejus ir turizmo informacijos centras.

Metai, praleisti Bareikiškėse, buvo sėkmingiausi poeto literatūriniame kelyje. Čia buvo sukurti „Spowiedź pana Korsaka“ („Pono Korsako išpažintis“), „Pan Marek w piekle“ („Ponas Marekas pragare“), „Kojec Kurczęty“ („Viščiukų gūžta“), „Niepiśmienny“ („Beraštis“) ir bene svarbiausias tekstas – poema „Margier“ („Margiris“), kurioje aprašyti didvyriški lietuvių žygiai kovojant su kryžiuočiais. 1855-1859, pačiais produktyviausiais metais, parašyti 24 kūriniai. Tereikia prisiminti apie komediją „Chatka w lesie“ („Namelis miške“), sukurtą 1855 metais, – anot poeto, „dziwactwie dramatycznym“ („kuriozišką dramą“). Po dvejų metų pasirodė ir „Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna“ („Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“).

XVI amžiaus pradžioje vietinės žemės priklausė Kazimierui Adamovičiui (Kazimierz Adamowicz). XIX šimtmetyje Bareikiškės tapo nedideliu palivarku ir – kaip ir kaimyninės žemės – buvo Benedikto Tiškevičiaus nuosavybė. Likimas taip susiklostė, kad 1853 metais, mirus trims vaikams, čia iš Zalučės atvyko Vladislavas Sirokomlė kartu su žmona Paulina Mitraševska (Mitraszewska). Tiesa, pirmiausiai Sirokomlė apsigyveno Vilniuje, bet po kelių mėnesių triukšmingo miesto gyvenimo poetas išsinuomojo Bareikiškes, esančias prie kelio, kuris jungė Vilnių ir Ašmeną. Ten vaikų netekę sutuoktiniai norėjo atrasti dvasinę ramybę.

Sirokomlė tuo metu jau turėjęs literatūrinės patirties, žinomas kaip vertėjas, nes vertė lotyniškai rašiusių renesanso poetų kūrinius. Be to, jis jau parašęs ir populiarius lyrinius pasakojimus („gawędy“) „Pocztylion“ („Paštininkas“), „Lalka“ („Lėlė“). Bareikiškėse Sirokomlė gyveno ir kūrė iki mirties. Viename iš laiškų poetas rašė, kad nuo šv. Jurgio, tai yra nuo balandžio 23 dienos, persikelia į Bareikiškes, kur iš netoli Nemėžio gyvenančio Benedikto Tiškevičiaus išsinuomojęs ūkį. Vladislavas Sirokomlė Lietuvoje buvo vienas iš populiariausių poetų. Leidėjai varžėsi dėl naujų kūrinių mokėdami jam po 2 zlotus, o kartais net po pusę rublio už eilėraštį. Žemė Bareikiškėse buvo nekokia, todėl poetas lopė šeimos biudžetą intensyviai užsiimdamas literatūrine veikla. Kasdien prie stalo sėsdavo dvidešimt viena alkana burna.

Iki šiol Bareikiškėse išliko medinis dvarelis. Pastato šone, dešinėje pusėje, senų medžių pavėsyje yra girnų akmuo, kuris atstojo poetui stalą. Priešais priemenę taip pat medžių šešėlyje galima regėti juodo granito stalelio formos paminklą, poeto atminimui pastatytą 1897 metais. Jo paviršiuje iškalta lyra.

1919-1969 metais pastate veikė mokykla. Iki Antrojo pasaulinio karo ji buvo vadinama Sirokomlės vardu. 1969 metais kairėje pastato dalyje įkurta biblioteka. Dešinėje dalyje, kur buvo poeto kabinetas, 1975 metais švenčiant V. Sirokomlės 150-ąsias gimimo metines atidarytas muziejus. Čia galima apžiūrėti ekspoziciją, kurią sudaro asmeniniai Sirokomlės daiktai, baldai, poeto sklaidytos knygos.

2011 metais Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo ir Vilniaus rajono savivaldybės lėšomis įgyvendintas muziejaus ir bibliotekos rekonstrukcijos projektas. Įrengtas turistinio inventoriaus nuomos punktas, sanitarinės patalpos, rūsyje veikia keramikos studija, o kieme – vasaros amfiteatras. Turizmo informacijos centras siūlo ekskursijas įdomiausiais maršrutais, supažindinančiais su pietryčių Lietuvos istorija ir dabartimi, supažindina su Vilniaus regionu ir jo kultūros paminklais.

Centras bendradarbiaudamas su Vilniaus krašto, kitais Lietuvos, Lenkijos, Gudijos regionais tapo intelektualų, literatų, aktorių ir tų, kurie širdyje jaučiasi menininkais, susitikimo vieta. Muziejuje galima ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir dalyvauti edukacinėje veikloje.  Mokinių, ir ne tik jų, autentiškame rūsyje laukia keramikos užsiėmimai, o viename iš muziejaus pastatų – kaligrafijos pamokos, kurių metu galima pačiam dailiai ir įmantriai parašyti tekstą. Advento metu lankytojai kviečiami dalyvauti adventiniuose vakaruose, kuriuose primenamos svarbiausios adventinio laikotarpio Vilniaus krašto tradicijos. Gegužę plunksnos mylėtojus kviečia „Sirokomlės lyra“ – poezijos dienos – poetiniai susitikimai su Vilniaus krašto literatais. Rugsėjo mėnesį globėjo dekados proga organizuojamos XIX a. literatūros pamokos, kurių metu svarbi vieta tenka Vladislavo Sirokomlės kūrybai. Taip pat rudenį Turisto dienos proga (rugsėjo 27 d.) muziejus kviečia dalyvauti išvykose su gidu įdomiausiais Vilniaus rajono turistiniais maršrutais.

 

Informaciją parengė:

Valdas Selenis

Informacijos šaltiniai:

  1. Apie muziejų. 
  2. Pasižvalgymai po Vilnių. Miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015.- P. 72.

Leave a Reply