Pavilnių regioninis parkas

Pavilnių regioninį parką puošia Vilnios slėnis. Vilnios ilgis – apie 80 kilometrų. Vilnios ištakos – aukščiausioje Medininkų kalvyno dalyje, Vindžiūnų kaimo apylinkėse. Upės aukštupio dugnas gana akmenuotas, vietomis labai sraunus – per vieną kilometrą upelis nusileidžia 4,5 metro žemyn, o per visą savo ilgį iki Neries nusileidžia daugiau nei 125 m. Apylinkėse yra keletas piliakalnių, pilkapių, kurie saugomi kaip vertingi archeologijos paminklai. Rokantiškių apylinkėse Vilnios šlaitai suskaidyti labai gilių raguvų. Dešinysis upės krantas apaugęs pušimis, kairysis – eglynais. Statant geležinkelį nukasti kalvų šlaitai, sunaikintas Kaukysos upelio vidurupis, tačiau jeigu geležinkeliui būtų pasirinkta kita vieta (pavyzdžiui, Rusijos imperijos laikais svarstyta ir dabartinės Kalvarijų gatvės vieta), čia nebūtų nei Pavilnio, nei Naujosios Vilnios gyvenvietės.

Pavilnių regioniniame parke yra tokie objektai, kaip XI-XII a. Rokantiškių piliakalnis ir piliavietė, 1911 m. pastatyta Naujosios Vilnios bažnyčia, Kučkuriškių dvaro liekanos, popieriaus fabriko liekanos, VI-XII a. Naujosios Vilnios pilkapynas, Pūčkorių piliakalnis, XVIII-XIX a. palivarko pastatai, Saulės laikrodis, geologinė atodanga, pažintinis pėsčiųjų takas, 1838 m. pastatytas Prancūziškasis malūnas, dar vadinamas Pūčkorių, arba Belmonto malūnu.

Viena žymiausių Pavilnių regioninio parko vieta – Pūčkorių atodanga į gamtos paminklus įtraukta 1974 metais. Tai- aukščiausia ir viena įspūdingiausių atodangų Lietuvoje, išsidėsčiusi dešiniajame Vilnios krante. Jos aukštis apie 65 m (absoliutus aukštis 173 m), plotis 260 m. Tai natūralus ledyno sustumtų ir ledynų tirpsmo vandens suplautų nuogulų pjūvis.

Parke yra šie draustiniai: Ancučių kraštovaizdžio draustinis, Antakalnio kraštovaizdžio draustinis, Belmonto botaninis-zoologinis draustinis, Iškartų kraštovaizdžio draustinis, Lyglaukių geomorfologinis draustinis, Markučių kraštovaizdžio draustinis, Pūčkorių kraštovaizdžio draustinis, Ribiškių kraštovaizdžio draustinis, Tuputiškių botaninis draustinis, Tuputiškių geomorfologinis draustinis. Taip pat yra Kalnų gamtinis rezervatas.

Sovietmečiu Pūčkoriuose veikė „ekologinis“ ūkis Komunistų partijos veikėjams: tvenkiniuose buvo auginamos žuvys, sode augo obuoliai, daržuose – daržovės, senojo malūno pastatuose vienu metu buvo laikomi apie 200 paršiukų, kepta duona, ant senojo kanalo kranto buvo pirtis. Tai buvo paslėpta po medžioklės ir žvejybos reikmenų remonto įmonės priedanga.

Informaciją parengė:

Valdas Selenis

Informacijos šaltiniai:

  1. Balčiūnienė, Nijolė. Abipus Neries. – Vilnius, 2008.- P. 38 –60.
  2. Baškytė, Rūta, , Kavaliauskas. Paulius Vilniaus regioniniai parkai. – Vilnius, 2002.- P. 9-10.
  3. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.

Leave a Reply