Istoriniuose aprašymuose Paupys dėl reljefo, upės, kanalų ir greta esančių sodų išliko kaip vienas gražiausių Vilniaus priemiesčių. Šiuo metu išlikęs tarp Paupio ir Subačiaus gatvių XVIII a. įkurtas Misionierių sodas (Kūdrų parkas) su trimis tvenkiniais. Subačiaus gatvės gale tryško šaltiniai, vadinami Žiupronių (vėliau – Misionierių) vardu. Žiupronių šaltiniai, Misionierių šaltiniai – Vilniaus miesto šaltiniai, kurių Skaityti plačiau.
Užupis šiandien tapo mėgstama menininkų, bohemos atstovų gyvenimo vieta. Jame yra kelios jau neatsiejamos skulptūros – „Užupio angelas“, „Undinė“, kitaip dar vadinama Užupio mergele. O taip pat prie Vilniaus dailės akademijos Naujųjų rūmų nuo 2001 m. stovi įdomi skulptūra. Užsukę galite pasimatuoti betoninius Viliaus Mačiulsko „Batus“. Informacijos šaltiniai: Marcišauskytė-Jurašienė, Jolanta. Vilniaus skulptūrų kelias. – Vilnius, 2016. – Skaityti plačiau.
1987 m. rugpjūčio 23 d. šalia A. Mickevičiaus paminklo buvo surengtas mitingas. Jame pirmą kartą viešai pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas (1939 m.), kuriuo nacistinė Vokietija ir SSRS pasidalijo Vidurio ir Rytų Europą įtakos zonomis. Slaptieji sutarties protokolai nulėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas ir trėmimus. Rugpjūčio 23-iosios mitingas tapo simboline naujos epochos pradžia, Lietuvos kelio Skaityti plačiau.
Vienas iš Užupio simbolių yra bronzinė „Undinė“, kitaip dar vadinama Užupio mergele. Undinėlė sėdi Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje, priešais Užupio kavinės terasą. Ją 2002 m. sumanė sukurti kavinės šeimininkas skulptorius Romas Vilčiauskas. 2004 m. pakilęs Vilnelės vanduo nuplukdė „Undinę“, bet narai ją surado. Morta Baužienė pažymi, kad lyginant su Nerimi, Vilnia tiltų turėjusi daugiau. Užupį Skaityti plačiau.
„Šekspyro“ viešbučio kieme yra tapytojo, fotografo, skulptoriaus Algio Griškevičiaus skulptūra „Minotauro pasirodymas“ – ažūrinis minotauras mina vienračio pedalus. A. Griškevičius mėgsta keisti tikrovės suvokimo stereotipus, menininkas yra įvairiapusis dailininkas, dirba tapybos, plakato, knygų iliustravimo, scenografijos ir fotografijos srityse, o jo minotauras jau šiuolaikinės skulptūros pavyzdys. Mėgindamas išsiveržti iš monotoniško tapybos rato, dailininkas meistrauja – pina Skaityti plačiau.
Tai XIX a. pabaigos tiltas per Vilnią. Metalinis, santvarinis. Jungia Malūnų ir Maironio gatves. Tilto ilgis 18,07 m. pagrindinės laikančiosios konstrukcijos – keturios plieninės dvitėjinio skerspjūvio kniedytos sijos. Jų aukštis 1, 42 m. Tilto paklotas susideda iš surenkamųjų gelžbetoninių plokščių, hidroizoliacinio sluoksnio, 0, 03 m storio apsauginio betono sluoksnio ir 0, 05 m storio asfaltbetonio Skaityti plačiau.
1495 metais Užupyje įkurtas Bernardinių vienuolynas – pirmas Lietuvoje katalikiškas moterų vienuolynas. Tuomet Užupis pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. XVII a. pirmoje pusėje seserų vienuolyne buvo keturiasdešimt, jos melstis eidavo į Bernardinų bažnyčioje įrengtą oratoriją kitapus upės, 1692 metais vienuolyną su bažnyčia sujungė galerija, per kurią patenkama tiesiai į bažnyčios pietinį bokštelį. 1765 metais pastatyta Skaityti plačiau.
Užupio Respublika turi savo prezidentą, premjerą, ministrus, ambasadorius, kariuomenę, šventes ir Konstituciją. Ant Paupio gatvės sienos yra išverstas į 26 kalbas pagrindinis Užupio Konstitucijos įstatymų rinkinys, įskaitant žemaičių, latvių, gruzinų, rumunų ir kitas. Vertimų daugėja. Tarp 41 punkto yra tezės: „Žmogus turi teisę nieko nesuprasti“, „Žmogus turi teisę švęsti arba nešvęsti savo gimtadienio“, „Nenugalėk“ ir Skaityti plačiau.
Jono Meko skersvėjis – takas, vedantis nuo Užupio gatvės link Vilniaus dailės akademijos. Šiuo pavadinimu įamžinti Jono Meko nuopelnai Lietuvai. Pavadinimas takui suteiktas 2010 m. balandžio pirmąją dieną. Taip pat yra įamžintas ir „Fluxus“ meno judėjimo pradininkas Jurgis Mačiūnas. 2007 m. tiltelis jungiantis Dailės akademiją su Sereikiškių parku pavadintas „Fluxus“ vardu. Jonas Mekas (g. 1922) Skaityti plačiau.
Tai XIX a. pabaigos tiltas per Vilnią. Jungia Paupio ir Aukštaičių gatves. Metalinis santvarinis. Tilto ilgis – 20, 25 m. pagrindinės laikančiosios konstrukcijos – dvi plieninės 1, 90 aukščio santvaros. Tilto paklotas susideda iš monolitinės 0, 20 m. storio gelžbetonio plokštės, 0, 05 – 0, 10 m storio nuolydžio plokštės, hidroizoliacinės ir 0, 06 m. Skaityti plačiau.