1915 metų spalio mėnesio pabaigoje netoli N. Repninos koplytėlės buvo palaidoti pirmieji Vokietijos armijos kareiviai. Kapines įsteigė Vilniaus komendantūra ir X armijos užnugario inspekcija. Kapinėse Vingio teritorijoje buvo 2206 Pirmojo pasaulinio karo dalyvių kapai, taip pat palaidota apie 1600 Vokietijos kariuomenės karių, žuvusių 1941 – 1944 metais. 2001 m. rugpjūčio 18 d. kapinės pašventintos. Jų plotas – 6,5 ha.
Žinoma, kad šioje vietoje buvo laidojamos 1710 metų maro epidemijos aukos. 1799 – 1800 metais šioje vietoje pirmojo Vilniaus generalgubernatoriaus Nikolajaus Repnino lėšomis buvo statoma koplytėlė jo žmonai Natalijai atminti. Darbams vadovavo architektai Pjetras Rosis ir Karolis Šildhauzas. 1809 m. pagal pastarojo projektą buvo išmūryta 1, 5 metro aukščio tvora. Prie koplyčios pietinės sienos buvo palaidotas 1812 metais kovose su prancūzais prie Vilniaus žuvęs rusų pulkininkas Pavelas Bibikovas.
Čia kurį laiką buvo stačiatikių laidojimo vieta. 1915 metų spalio 2 dieną Vilnių užėmė vokiečių kariuomenė. Spalio mėnesio pabaigoje netoli N. Repninos koplytėlės buvo palaidoti pirmieji Vokietijos armijos kareiviai. Lapkričio mėnesį buvo viešai paskelbta apie karių kapinių steigimą Zakrete (Vingio miške). Kapines įsteigė Vilniaus komendantūra ir X armijos užnugario inspekcija. Kapinės buvo iš anksto suplanuotos, nuo gatvės jas skyrė masyvi didelių granitinių blokų tvora. Situaciniai kapinių planai sudaryti tik po 1920 metų, kai čia buvo palaidota Lenkijos kariuomenės karių, žuvusių 1919 – 1920 metais kovose dėl Vilniaus palaikai. Kai kurie palaikai buvo perkelti iš kitų vietų.
Prie N. Repninos koplytėlės buvo aštuonių turkų, žuvusių 1918 metais, kapai. Jų vietos buvo pažymėtos aukštais smiltainio paminklais su reljefais. Vidos Girininkienės duomenimis, kapinėse Vingio teritorijoje buvo 2206 Pirmojo pasaulinio karo dalyvių kapai. 1915 – 1918 m. kapinėse laidoti ir civiliai vokiečių tautybės asmenys. Palaidota apie 1600 Vokietijos kariuomenės karių, žuvusių 1941 – 1944 metais. 1948 m. kapinės Vingio parke sulygintos su žeme. sovietmečiu – 1980 m. čia veikė atrakcionai, vaikų žaidimų aikštelės, lauko tualetai. 1988 m. istoriko Algimanto Galinsko iniciatyva buvo įsteigta Lietuvos kultūros fondo visuomeninė organizacija – bendrija „Karių kapai“. 1991 metais buvo įsteigta valstybinė įmonė „Palikimas“, kuri pradėjo rūpintis karių kapais.
Įmonė derino savo veiklą su Paminklotvarkos (Kultūros vertybių apsaugos) departamentu. Užmegzti ryšiai su Vokiečių karių kapų globos tautine sąjunga, pradėtos rengti tarptautinės kapinių tvarkymo jaunimo stovyklos. 1998 metais kapinių teritorijoje atlikti žvalgybiniai archeologiniai tyrimai ir 1999 metų birželį pradėti tvarkymo darbai, kurie truko trejus metus. 2001 m. rugpjūčio 18 d. kapinės pašventintos. Jų plotas – 6,5 ha. Tvarkant aplinką, pasodinta taisyklingų alėjų įvairių medžių – eglių, liepų, pušų ir ąžuolų. Kapų kvartalų ribas žymi riboženkliai – akmeniniai stulpeliai. Apie čia palaidotų žmonių tikybą, tautybę informacijos teikia antkapiniai paminklai.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Girininkienė, Vida. Vilniaus kapinės. – Vilnius, 2004, p. 173 – 179.
- Vokiečių karių kapinės.