Lietuviai stengėsi išlaikyti savo kultūrą Rusijos imperijoje ir 1907 m. jų inteligentija susitelkė į Lietuvių mokslo draugiją. Šią siekį iškėlė Jonas Basanavičius dar 1883 m. 4-jame „Auszros“ numeryje. 1905 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, Miesto salėje (dabar Filharmonijos rūmai) pasibaigė lietuviškas vakaras, jo dalyviai nutarė įsteigti draugiją. Kitą dieną buvo išrinktas įstatams ruošti komitetas, kurį sudarė J. Basanavičius, Jonas Jablonskis, Jonas Vileišis, kunigas Juozas Stankevičius ir Povilas Matulionis. Įstatai buvo įteikti rusų valdžiai patvirtinti 1906 m. lapkričio 19 d. valdžiai įstatus patvirtinus, 1907 m. balandžio 7 d. „Kanklių“ salėje įvyko visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo daug draugijos narių.
Į Valdybą buvo išrinkti J. Basanavičius, Antanas Smetona, J. Vileišis, Juozas Tumas, P. Matulionis, J. Bagdanavičius, Petras Vileišis, Stasys Matulaitis ir Antanas Vileišis. Daugiausia pastangų padėjo J. Basanavičius, pradėjęs leisti draugijos žurnalą „Lietuvių Tauta“. Draugija turėjo didelę biblioteką. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje joje buvo 30 000 tomų knygų, tarp jų ir retų, kaip pavyzdžiui, 1591 m. Karaliaučiuje išleista Jono Bretkūno „Postilla“. Draugijos archyve buvo saugomi Simono Daukanto ir vyskupo Motiejaus Valančiaus rankraščiai. Draugija padėjo pradžią ir muziejui: rinko archeologinius radinius, numizmatiką, lietuvių tautinius drabužius. 1909 m. gubernatorius leido veikti skaityklai. Pirmojo karo metu ji nebeveikė. Draugija rengdavo paskaitas ir parodas. Iki 1937 m. Draugijos nariais buvo 1455 žmonių. J. Basanavičius vadovavo Draugijai 20 metų.
Pirmoji Draugijos buveinė iki 1907 m. rudens buvo jos knygininko A. Smetonos bute. Po to perkelta į butą prie Šv. Mikalojaus bažnyčios, iš ten 1908 m. spalio 17 d. – į Pranciškonų vienuolyną Lydos gatvėje. 1917 m. spalio 16 d. Draugija buvo perkelta į Aušros Vartų g. 21 (dabar – 19), o 1920 m. balandžio 8 d. – į Andriaus Domaševičiaus namus, Gimnazijos gatvėje (dabar – A. Domaševičiaus). Nuo 1932 m. sausio 12 d. – į Vileišių rūmus Antakalnyje.
Manyta, kad šiuose namuose Lietuvių mokslo draugijos archyve J. Basanavičius paslėpė Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą, o jeigu nebūtų taupęs Draugijos malkų, čia jis būtų ir pasirašytas. Tokiu atveju čia galėjo būti Signatarų namai.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Juškevičius, Adomas, Maceika, Juozas. Vilnius ir jo apylinkės. – Vilnius, 1991.- P. 215 – 218.
- Klimavičius, Raimundas. Neįminta XX amžiaus Lietuvos istorijos mįslė. Vasario 16-osios Akto pėdsakais. – Vilnius, 2003.- P. 49.