Verkiai „Vilniaus Versaliu“ vadinami ne veltui – tai vieni vertingiausių klasicizmo statinių Lietuvoje. XIX a. rūmai buvo perstatyti kunigaikščio Liudvikas Vitgenšteinas nurodymu. Dabar puošniausias Verkių pastatas – rytų oficina, kurioje yra atkurti Vitgenšteino laikų interjerai .
Žinių apie Verkių dvarą yra jau nuo XIV amžiaus pabaigos. Tuo metu Verkių rūmai buvo didžiojo kunigaikščio nuosavybė. Archeologinių bei istorinių tyrimų medžiaga rodo, kad Verkiai buvo pagoniškojo kulto vieta, taip pat ši vieta laikoma krivių krivaičių sūnaus Lizdeikos gimtine.
Po Lietuvos krikšto, XIV a. pabaigoje, Jogaila įsteigė Vilniaus vyskupiją ir jos vyskupams užrašė Verkius. Vyskupo Igno Masalskio pastangomis rūmai buvo rekonstruoti ir tapo „Vilniaus Versaliu“, tai vieni vertingiausių klasicizmo statinių Lietuvoje. Naująjį klasicistinį Verkių architektūrinį ansamblį sukūrė Martynas Knakfusas ir jo mokinys Laurynas Stuoka-Gucevičius. Iš pradžių darbams vadovavo architektas M.Knakfusas. Parinko vietą naujajai rezidencijai, sudarė bendrą ansamblio planą. Vėliau dirbęs L.Stuoka-Gucevičius parengė naują centrinių rūmų projektą, baigė visus centrinių rūmų išorės darbus, viduje įrengė paradinius laiptus ir didžiąją salę su kupolu.
Nuo XIX a. vidurio Verkių rūmai priklausė kunigaikščiui Liudvikui Vitgenšteinui ir jo palikuonims. 1839 metais Liudvikas Vitgenšteinas liepė nugriauti centrinį rūmų pastatą, taip kunigaikščio pastangomis užvirė dvaro rekonstrukcijos darbai: buvo perplanuotas parkas, sumažinta jo viršutinė dalis, pastatyta nauja tvora, vartai, sargo namelis, pertvarkyta rytinė oficina – prie šiaurinės jos dalies galo pristatytas bokštas ir didelės salės priestatas, prie kito galo prijungta stiklo ir geležies konstrukcijos oranžerija. Dabar puošniausias Verkių pastatas – rytų oficina, kurioje yra atkurti Vitgenšteino laikų interjerai.
Daug žalos Verkių architektūriniam ansambliui buvo padaryta per pirmąjį pasaulinį karą. Tarpukariu jo pastatuose veikė pensionatas ir vasarnamiai, prieš antrąjį pasaulinį karą – gyvulininkystės mokykla, sovietmečiu – kolūkių pirmininkų mokykla, gyvulininkystės technikumas. Nuo 1960 m. ansamblis priklausė Mokslų akademijai. Šiuo metu jame įsteigtas Botanikos institutas.
Šiandien Verkių dvaras įeina į Verkių regioninį parką bei Verkių kraštovaizdžio ir architektūros draustinį. Verkių regioninis parkas įkurtas 1992 m. siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų gamtinius ir Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus. Verkių kraštovaizdžio ir architektūros draustinį sudaro vakarinė ir rytinė oficinos, paviljonas, arklidės, sargo namelis, dvi oranžerijos, įvairūs ūkiniai pastatai, parkas su senaisiais tvenkiniais.
Informaciją parengė:
Aistė Oškinytė
Informaciniai šaltiniai:
- Pakalnis, Romas. Verkiai: praeitis, dabartis, svajonės, – Vilnius, 2003. – 56 p.
- Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015,.- 298 p.
- Vaizdingas maršrutas automobiliu po Vilniaus apylinkes. – Vilnius, 2008. – 45 p.
- Venclova, Tomas. Vilnius: vadovas po miestą. – Vilnius, 2007. – 215 p.