Pirmieji stačiatikių kapai Liepkalnyje atsirado 1795 m., kai Vilnius tapus Vilniaus gubernijos centru. Kapinių teritorijoje 1838 m. pirklio T. Zaicevo lėšomis buvo pastatyta finikiečių šventyklos stiliaus Palaimintosios Eufrosinijos Polockietės cerkvė, vėliau pristatytas pusapvalis kupolas, ištapytas freskomis, varpinėje pakabinti šeši varpai, o kapinėms prigijo jos vardas (archit. Nikolajus Čaginas). Nuo 1944 m. kapinės vadinamos Liepkalnio vardu.Pirmojo Skaityti plačiau.
XIX a. septintojo dešimtmečio pradžioje Vilnių pasiekęs geležinkelis sąlygojo pietinio prekybinio ir pramoninio priemiesčio augimą. Už geležinkelio kūrėsi darbininkų gyvenvietė. Priemiestyje turėjo žemes viena žymiausių LDK didikų giminių – grafai Tyzenhauzai, Pšezdzieckiai (Przeździeccy), kurių vardu 1916 m. pavadinta ir gatvė. Tyzenhauzai – sena Vokietijos riterių giminė, pasak padavimų, gyvenusi Holšteine ar Vestfalijoje. Dalis šios giminės Skaityti plačiau.
Nors per pastaruosius 100 metų Naujininkuose iškilo ne viena daugiaaukštis, tačiau cerkvės kupolas vis dar šmiežuoja virš gretimų statinių stogų. 1898 m. pagal Michailo Prozorovo projektą Naujajame Pasaulyje (senasis Naujininkų pavadinimas) pastatyta Šv. Aleksandro Nevskio stačiatikių cerkvė yra neobizantinio stiliaus. Tuo metu tai jau trečioji stačiatikių šventykla Vilniuje, pavadinta Nevskio vardu (caro laikas Nevskio vardas Skaityti plačiau.
2009 m. rugsėjo 17 d. Naujininkų viešojo transporto žiedo pievelėje pastatyta Europos kultūros sostinės metams sukurta nerūdijančio plieno skulptūra skulptūra „Paparčio žiedas“, kurios autorius Darius Bražiūnas siekė, kad kūrinys simboliškai atvertų miesto vartus atvykstantiems ir linkėtų sėkmės išvykstantiems žmonėms (siejasi su senųjų pakelės koplytstulpių tema). Skulptūros medžiaga – metalas – simbolizuoja pramoninį ir technologinį aspektą, Skaityti plačiau.
Lietuvos futbolo federacijos stadionas – Vilniuje, Liepkalnyje esantis futbolo stadionas, atidarytas 2004 m. Anksčiau jis vadinosi Lokomotyvo stadionu ir talpino beveik 3600 žmonių. 2005 m. stadionas tapo Vėtros stadionu ir buvo atnaujintas, pastatyta 1708 vietų pietinė tribūna, įrengta VIP tribūna. Vietų skaičius buvo padidintas iki beveik 5500. 2010 m. vasarą, Vėtros klubui iširus dėl finansinių Skaityti plačiau.
Senasis Vilniaus taksi parkas, didžiulis kompleksas, esantis prie pat geležinkelio bėgių, ties Pelesos bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryža, matomas praktiškai iš bet kurio taško Naujininkuose ir laikomas šio rajono simboliu. Tai dar vienas miesto pastatas – vaiduoklis, kurio likimas iki galo nėra aišku. 1948 m. Vilniaus miesto generaliniame plane šioje vietoje, kur stovi taksi Skaityti plačiau.
Ilgą laiką prie pagrindinių kelių į miestą buvo statomos koplytėlės, turėjusios keliautojui palinkėti geros kloties. Šiandien dar galima išvysti vieną tokį, liaudiškojo klasicizmo smulkiosios architektūros objektą, Dariaus ir Girėno gatvėje, Naujininkuose, prie devynaukščio namo, apleistą bokštelio pavidalo statinį, XIX a. pradžioje pastatytą plytinį, tinkuotą koplytstulpį. 1973 m. jis buvo restauruotas. Vietos gyventojų teigimu, viršutinės dalies Skaityti plačiau.