Į Kultūros vertybių registrą įrašytas pastatas Žemaitijos g. 4 (anksčiau Strašiūnų gatvė Nr. 6), Vilniuje, reikšmingas žydų kultūrai ir istorijai Lietuvoje. Nors Kultūros vertybių registre įvardijamas kaip Vilniaus žydų kultūros įstaigų pastatas, šio paveldo objekto ištakos yra įvairiatautės. XIV a. toje vietoje jau buvo suformuotas ir apstatytas sklypas, kurį valdė Vilniaus seniūnas ir vokiečių bendrijos Skaityti plačiau.
Uždarą stačiakampį Ertlio namo kiemą iš šiaurės vakarų ir pietryčių pusės riboja dviaukščiai korpusai, iš kitų pusių – gretimi pastatai. Namas artimo stačiakampiui plano. Įvairaus dydžio patalpos pietrytiniame korpuse išdėstytos viena eile, šiaurės vakarų korpuse – dviem. Sienos plytų mūro, tinkuotos. Rūsio ir šiaurės vakarinio korpuso I aukšto perdangos skliautinės, kitos – medinės. Stogas dengtas Skaityti plačiau.
Didelis Didžiojoje g. 10 stovėjęs dvaras XVI a. priklausė Trakų vaivadai Stanislovui Goštautui, vėliau – LDK kancleriui, Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam. Rekonstruojami po gaisrų pastatai keitėsi ir iki XIX a. pradžios susiformavo 7 korpusų ansamblis, besitęsiantis nuo Didžiosios g. iki Bokšto g. 1808 m. plane valdai priklausantys namai supa erdvų netaisyklingo plano kiemą, kurio Skaityti plačiau.
Iki XIX a. pab. Žvėrynas buvo Vilniaus priemiestis. 1893 m. pirklys Vasilijus Martinsonas suskirstė Žvėryną sklypais ir ėmė pardavinėti. Gyventojų daugėjo, o dauguma jų buvo stačiatikiai, todėl imta galvoti apie jiems skirtus maldus namus. V. Martinsonas padovanojo stačiatikių bendruomenei žemės sklypą cerkvei statyti. Lėšų paaukojo Vilniaus ir kitų Rusijos miestų tikintieji. 1903 m. vasarą buvo Skaityti plačiau.
XX a. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje, siekiant aprūpinti kariškius butais, o jų smarkiai stokota, Jozefo Pilsudskio iniciatyva buvo įkurtas Kariuomenės apgyvendinimo fondas. Šis fondas pradėjo statyti tipinius daugiabučius daugiaaukščius namus. Vilniaus gatvėje išlikęs masyvus, monumentalių formų, modernizuoto neoklasicizmo stiliaus daugiaaukštis išsiskyrė iš tipinių pastatų dydžiu, architektūriniu sprendimu – Lenkijos kariuomenės kapitonas Polkowskis, suprojektavęs nemažai daugiabučių gyvenamųjų Skaityti plačiau.
Planetariumas – teatrinis pastatas, naudojamas švietimui ir pramogai astronomijos tematika. Pagrindinis daugumos planetariumų atributas yra didelis kupolo formos projekcinis ekranas, kuriame atkartojamas astronominių ir danguje matomų kūnų judėjimas. Žvaigždinės scenos kuriamos naudojant daugybe įvairių technologijų (pvz., skaidrių projektoriai, lazeriai ir kitos). Neretai įvairios technikos kombinuojamos tarpusavyje sukuriant bendrą vaizdą. Pirmasis planetariumas buvo įkurtas 1924 m. Skaityti plačiau.
1934 m. dailininko Eugenijaus Kazinirowskio pagal vienuolės Faustinos Kowalskos regėjimus ir jai prižiūrint nutapytas Jėzaus pavekslas. Pirmą kartą paveikslas viešai pagerbtas Aušros Vartų koplyčioje 1935 m. Po ilgų klajonių 1986 m. buvo slapta parvežtas į Vilnių. Stebuklingomis galiomis garsus paveikslas buvo atiduotas Šv. Dvasios bažnyčiai. Paveikslas buvo pakabintas dešinėje bažnyčios pusėje priešais sakyklą. 2004 m. Skaityti plačiau.
Gudelių piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Sudervės kairiajame krante. Aikštelė trikampė, pailga. ŠR krašte supiltas 0,8 m aukščio, 7,5 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į griovį, už kurio supiltas antras 0,5 m aukščio, 5,5 m pločio pylimas, už kurio iškastas antras griovys. PV Skaityti plačiau.
Kapinės įsteigtos 1791 m., prie Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios įkūrus parapiją. XVIII a. pab. kapinėse buvo pastatyta mūrinė koplyčia. Kai 1812 m. Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios parapija buvo perkelta į Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią, kapinės buvo apleistos. Buvo suardyta jų tvora, pradėtas kasti ir vežti molis ir smėlis. Kapinėse mažai beliko vietos laidoti. 1828 Skaityti plačiau.
Maždaug 40 kilogramų sverianti skulptūra iš betono ir geležies eksponuojama ant Užupio meno inkubatoriaus fasado karnizo, virš galerijos „Galera”. 2010 m. pastatytos skulptūros autoriaus yra Artūras Makštutis-Maksimilianas. Skulptūrėlė yra projekto „Miesto istorijos“ dalis, o pačio projekto tikslas – atspindėti pagrindinius Vilniaus miesto istorijos momentus ir ryškius personažus. Šis personažas kunigaikštis Vildaugas yra Stasys Urniežius, miręs Skaityti plačiau.