2011 metais minint Cz. Miłoszo (1911–2004) šimtąsias gimimo metines, Vilniaus miesto savivaldybė laiptus, nuo kurių atsiveria nuostabi Vilniaus Užupio rajono panorama, pavadino Czesławo Miłoszšo vardu, tačiau iki šiol čia nebuvo jokio tai žyminčio ženklo. Skulptorius Jonas Gencevičius iškėlė originalią idėją – ant laiptų iškalti poeto eilių lietuvių ir lenkų kalbomis. Projekto architektas – Tauras Budzys.
2016 rugsėjį Vilniaus senamiestyje, Bokšto ir Onos Šimaitės gatvių sankirtoje, iškilmingai atidengtos informacinės lentos apie rašytoją, Nobelio premijos laureatą Czesławą Miłoszą lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis ir laiptai su poeto eilių fragmentais lietuvių ir lenkų kalbomis.
Miloszo vardu pavadinti laiptai, kyla iš Tymo kvartalo į Bokšto gatvę. „Gatvė su šiuo kūrėju itin susijusi. Tai pirmoji vieta, kurioje jis apsigyveno su tėvais atvykęs į Vilnių. Kaip ypač jam svarbią ne sykį mini ją eseistinių atsiminimų knygoje „Vilniaus gatvių žodynas“. Taip pat nuolat lankėsi toje gatvėje esančiame studentų bendrabutyje, aprašė ten veikusią valgyklą, kurioje susitikdavo su bičiuliais poetais iš grupės „Žagary“. Rašė apie Bokšto gatvės vardo lietuviškąją kilmę, siejo su lietuvių tradicijomis
Meninės idėjos autorius J. Gencevičius teigė nesiekiantis poeto asmenybės priminti tiesmukai. „Tegul laiptais kopiančiam žmogui Cz. Miloszo poezijos ištraukos sukels apmąstymų, minčių. Norėtųsi, kad atminimo ženklas bylotų apie mūsų laiką, dabartį, būtų šiuolaikiškas. Todėl paminklo visai nesinorėtų“.
Ant laiptų iškaltos citatos iš Cz. Miloszo eilėraščių „Niekad tavęs, mieste“, „Susitikimas“, „Žuvis“, „Upės“ bei iš poemos „Kur saulė teka ir kur leidžiasi“. Citatas parinko Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas su žmona literatūrologe Brigita Speičyte.
„Cz. Miloszo poezija labai turtinga ir plati, norėjome išrinkti tas eilutės, kurios kalba apie jo ryšį su Vilniumi, apie tai, kuo jam pačiam buvo svarbus šis miestas. Taip pat norėjome, kad kai kurios eilutės kalbėtų apie jo pasaulėžiūrą, filosofiją, tikėjimą, todėl daug eilučių apie ryšį su Dievu, amžinybę. O svarbiausia norėjome, kad visi prisimintų jo meilę ir aistrą gyvenimui – meilę gyvenimo grožiui, meilę moterims, meilę geram maistui. Tai yra išminties, meilės ir šypsenos eilutės.“ (dr. M. Kvietkauskas).
1911 metų birželio 30 dieną Šeteniuose, Kėdainių rajone, gimęs Cz.Miloszas mokyklą ir universitetą baigė Vilniuje, kuris tarpukariu buvo okupuotas Lenkijos. Vėliau Cz. Miloszas persikėlė į Varšuvą, Lenkijoje praleido karo ir pirmuosius pokario metus. Tačiau jau 1951 metais kūrėjas ryšius su Lenkijos Liaudies Respublika nutraukė, iš pradžių gyveno Prancūzijoje, o vėliau išsikėlė į JAV, kur dėstė slavų literatūrą. Į Lenkiją jis grįžo kritus geležinei uždangai, mirė 2004 metų rugpjūtį, palaidotas Krokuvoje.
Lenkų kalba rašęs Cz. Miloszas išskirtinį dėmesį kūryboje rodė gimtinei Lietuvai. 2001 metais jam suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. Cz. Miloszas taip pat pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu.
1980 m. Nobelio literatūros premiją gavęs Czeslawas Miloszas – pirmasis iš Lietuvos kilęs šios premijos laureatas. Poetas, romanistas ir eseistas Nobelio literatūrine premija už viso gyvenimo kūrybinius nuopelnus. Be Nobelio literatūrinės premijos Cz.Miloszas yra pelnęs dar kelis prestižinius apdovanojimus: 1953 m. jis buvo apdovanotas Europos literatūros prizu, 1976 m. gavo Guggenheimo premiją, 1978 m. – Noištato tarptautinį literatūrinį prizą.
Iš Lietuvos kilusio Nobelio premijos laureato atminimo įamžinimas Vilniuje yra pirmas didesnis Cz. Miłoszo atminimui skirtas ženklas. Cz.Miloshas yra pasakęs: „Esu pasaulio pilietis, mano tautybė – vilnietis“.
Informacijos šaltiniai:
- Klusas, Mindaugas Czeslawo Miloszo laiptai kyla iš nežinomybės.
- Latvėnaitė, Rūta. Czeslawo Miloszo laiptai primins poeto meilę ir išmintį.
- Laurinavičienė, Beatričė. Vilniuje atidengti Czeslawo Miloszo laiptai.
- Mirė Nobelio premijos laureatas Czeslawas Miloszas.
- Vilniuje atidengti Cz. Miłoszo laiptai.