Tai trečiosios ir vienintelės veikiančios žydų kapinės Vilniuje. Kapinių istorija prasidėjo 1935 metais, kai žydų bendruomenė vedė derybas su turtingais Vilniaus žemvaldžiais Pimonovais dėl žemės sklypo Dembuvkos (Dembówka) kaime pirkimo. Iš viso nupirktas 22 ha plotas, kad kapinės įgautų keturkampę formą, kuri buvo padalinta kvartalais ir apjuosta betonine tvora.
1941 metais čia laidoti mirę Vilniaus geto kaliniai. Pirmoji iš jų – 17-metė Gita Perlova, nušauta už tai, kad neprisisiuvo prie drabužių geltonos medžiagos gabaliuko su Dovydo žvaigžde (skydu).
Po Antrojo pasaulinio karo miesto valdžia dalį kapinių atidavė katalikams, o atitvaras tarp skirtingų religijų kapų atsirado tik 1997 metais. Tais pačiais metais architektas Levas Kaplanas kairėje pusėje nuo įėjimo pastatytas nedidelis dviaukštis pastatas, skirtas atlikti paskutiniams ritualams prieš laidojimą, administracijai ir informacinė tarnybai, kuri gali parodyti ieškomą kapą. Pastatui, pertvaroms ir kitiems dalykams paaukojo pinigų žmonės iš Izraelio, JAV, taip pat Lietuvos Vyriausybė.
Kapinėse yra atminimo maldos (Kadišo) akmuo, perkeltas iš Užupio kapinių, Vilniaus Gaono antkapis, perneštas iš Senųjų kapinių, iš Užupio kapinių perkelti Cemacho Šabado, jo sūnaus ir žmonos palaikai, paminklai-kenotafai geto pasipriešinimo organizacijos dalyviams.
Čia palaidoti pokario laikotarpio Vyriausiasis rabinas Chaimas-Cvi Šifrinas ir kalbininkas, lietuvių kalbos žinovas Chackelis Lemchenas. 2003 metais čia perlaidoti palaikai, rasti pirmųjų žydų kapinių teritorijoje statant Karaliaus Mindaugo tiltą.
1989 metais kapinėse pastatytas pirmas Vilniuje paminklas geto aukoms (skulptorius Davidas Zundelovičius).
1991 metais kapinėse pastatytas paminklas vaikams, žuvusiems 1944 metų kovo 27 dienos nacistų įvykdytos vaikų akcijos metu „Kailio“ ir kitose darbo stovyklose.
1992 metasi gete mirusiems mokytojams buvo pastatytas atvertos knygos formos paminklas (skulptorius Vytautas Nalivaika).
Kapinės atidarytos nuo 9 iki 19 val. rudens, žiemos mėnesiais – iki 16 val. Per žydų šventes uždarytos.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Vilniaus žydų bendruomenė.
- Аграновский, Генрих, Гузенберг, Ирина. Вильнюс: По следам Литовского Иерусалима.Памятные места еврейской истории и культуры. Путеводитель.- Вильнюс, 2011. – с. 569 – 575.