Markučių apylinkės žymios savo gražiu kraštovaizdžiu. Šios vietovės istorija siekia net XIV a.
Nors garsusis poetas A. Puškinas niekada nėra apsilankęs nei Lietuvoje, nei Vilniuje, bet jo jaunesnysis sūnus Grigorijus Puškinas 1883 m. vedė Aleksejaus Melniko dukrą Varvarą Melnikovą – Moškovą. Markučių dvarą tėvas jai buvo padovanojęs kaip kraitį 1875 m. Nors Grigorijaus ir Varvaros Puškinų vestuvės įvyko Vilniuje, tačiau jie tik 1899 m. persikraustė į Markučius.
Markučių dvaro parko autorius ir buvo inžinierius Aleksejus Melnikas (inžinierius, generolas, geležinkelių tiesimo specialistas, atvykęs į Vilnių tiesti geležinkelio Peterburgas – Vilnius). 1896 m. angliško stiliaus parkas (tikriausiai tuo metu buvo tokia mada) užėmė 15 ha plotą, buvo aptvertas tvora, turėjo populiaraus XIX a. žaidimo – kriketo aikštelę, 4 tvenkinius, oranžeriją, kurioje augintos palmės, fikusai, oleandrai, rožės, kaktusai, o dar daugiau margumo suteikė išdidžiai vaikštantys povai. Jame buvo pasodinta apie 1000 medžių ir krūmų, buvo didelis sodas.
Šiuo metu šalia Literatūrinio Aleksandro Puškino muziejaus esantis parkas užima 8 ha., šiame parke auga vietinės medžių rūšys: mažalapė liepa, paprastasis klevas, uosis, ąžuolas, kalninė guoba, karpotasis beržas ir kt., kai kurių skersmuo didesnis kaip 1 m., ir 13 rūšių svetimžemių medžių: uosialapis klevas, pensilvaninis uosis, didžialapė liepa, Ziboldo obelis ir kt. Bent iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad čia daugiausia klevų. Parkas turi išskirtinį reljefą. Savitumo parkui teikia miškingos kalvos, gyvumo – du tvenkiniai. Tvenkinius galima apžvelgti iš skirtingų pusių. Iš viršaus ir apačios, vaikščioti takais, kilti ar leistis laiptais.
Tarp dviejų tvenkinių yra gana siauras praėjimas. Pasakojama, kad du tvenkiniai neišsekdavo ir karščiausiomis vasaros dienomis, nes juos nuolat papildė čia esantys šaltiniai, kurių vanduo, pratekėjęs per tvenkinius, gilia raguva nubėgdavo į Vilnelę. Parke esančiose šeimos kapinaitėse palaidoti Varvara ir Grigorijus Puškinai. Netoli Šv. Varvaros koplyčios yra šeimos gyvūnėlių kapinės su paminklais ponios Varvaros Puškinos šunims. 1958 m. Markučių parkas paskelbtas valstybės saugoma teritorija, 1986 m. priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų, 2007 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas – 31428).
Informacijos šaltiniai:
- Baškytė, Rūta. Markučiai . – Iliustr. // Baškytė, Rūta, Kavaliauskas, Paulius. Vilniaus regioniniai parkai: atgyja, vilioja, dabina. – Vilnius, 2002. – P. 37-39.
- Januškevičius, Laimutis. Markučių dvaro parkas. – Iliustr. // Januškevičius, Laimutis. Po gražiausius Lietuvos dvarų parkus. – Kaunas, 2010. – P. 280-283.
- Kazlauskas, Albertas. Vilniaus gatvės gyvos. Gidas po miesto periferiją. – Vilnius, 2017, p. 113.
- Markučių dvaro fragmentai
- Markučių dvaro sodybos fragmentų Šv. Varvaros koplyčia
- Markučių parkas
- Markučių valstybinis kraštovaizdžio draustinis (Pavilnių RP) // Vilniaus miesto saugomos teritorijos. – Vilnius, 2009, p. 15.
- Markučių vietovė ir apylinkės: Markučiai
- Vilnius trips: Markučių parkas