angelam-sargam

Paminklas „Angelams sargams“ (tarnyboje žuvusiems policijos pareigūnams atminti)

2005 m. rugsėjo 29 d. šalia Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (prie Generalinio policijos komisariato), artėjant Angelų Sargų – Policijos dienai, buvo atidengtas paminklas „Angelams sargams“, skirtas tarnyboje žuvusiems policijos pareigūnams atminti. Policijos (Angelų sargų) diena – spalio 2-oji kalendoriaus lapelyje įrašyta kaip angelų sargų arba dar kitaip vadinama policijos diena. Atkuriant Skaityti plačiau.

1987 sukilimui2

Paminklas 1987 m. mitingui pažymėti

1987 m. rugpjūčio 23 d. šalia A. Mickevičiaus paminklo buvo surengtas mitingas. Jame pirmą kartą viešai pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas (1939 m.), kuriuo nacistinė Vokietija ir SSRS pasidalijo Vidurio ir Rytų Europą įtakos zonomis. Slaptieji sutarties protokolai nulėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas ir trėmimus. Rugpjūčio 23-iosios mitingas tapo simboline naujos epochos pradžia, Lietuvos kelio Skaityti plačiau.

zappa3

Paminklas Frankui Zappai

Bronzinės skulptūros idėjos autorius fotomenininkas, viešosios įstaigos „Zappart“ direktorius Saulius Paukštys. Vilniaus savivaldybės leidimą išsikovojo surinkęs daugiau kaip 300 parašų bei tvirtinimais, kad jis neva bendravo su garsiuoju muzikantu, susirašinėjo, netgi turėjo jo asmeninių daiktų. Skulptūrą nemokamai sukūrė skulptorius Konstantinas Bogdanas, sovietmečiu sukūręs Lenino paminklą. Skulptūrą norėta pastatyti prie M. K. Čiurlionio menų gimnazijos, tačiau Skaityti plačiau.

paminklas zydu kapinems3

Paminklas žymintis senųjų žydų kapinių vietą

1993 m. rugsėjo 23 d., minint 50-ąsias Vilniaus geto likvidavimo metines, prie buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų (Olimpiečių g. 1) pastatytas paminklas Senosioms žydų kapinėms Šnipiškėse atminti (skulpt. Jaunutis Makariūnas). XVI a. – XX a. pirmoje pusėje dešiniajame Neries krante priešais Vilnios intaką, žvejų kvartale, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato vietoje ir šalia Skaityti plačiau.

hirosimai2

„Akmuo taikai“ paminklinis akmuo Hirosimos aukoms atminti

Hirošima buvo pirmasis miestas, ant kurio 1945 m. rugpjūčio 6 d. buvo užmesta atominė bomba. 75 procentai Hirošimos miesto gyventojų tuo metu gyveno tankiai apstatytame miesto centre, o tai sudaro apie 350 tūkst. civilių gyventojų. Hirošima buvo stambi Japonijos kariuomenės tiekimo ir logistikos bazė, tarnavusi ir kaip komunikacijos centras bei karių surinkimo ir paskirstymo vieta. Skaityti plačiau.

Paminklas žuvusiems Afganistano kare

2006 m. gruodžio 8 d. buvo atidengtas  paminklas, skirtas SSRS ir Afganistano kare žuvusiems Lietuvos kariams atminti. Žuvusiųjų karių atminimui skirtą, natūralaus akmens paminklą, sudaro dvi dalys. Viršutinėje dalyje pavaizduota motina, kuri glėbyje laiko savo žuvusį sūnų. Tarp jų iškalta juodoji tulpė – Afganistano karo simbolis. Taip vadindavo lėktuvus, kurie gabendavo žuvusių kareivių palaikus. Apatinė Skaityti plačiau.

Paminklas krepsiniui 4

Paminklas krepšiniui

2007 m. išlydint šalies rinktinę į Ispanijoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą, šalia „Siemens“ arenos atidengtas paminklas krepšiniui. Skulptoriaus Tado Gutausko sukurta 5,7 metrų aukščio ir 30 tonų kompozicija simbolizuoja krepšinio kamuolį laikančią ranką. Ant skulptūros iškaltos 37 iškiliausių Lietuvos krepšininkų ir trenerių pavardės. Šią kompoziciją sudaro ant penkių granito luitų iškeltas nerūdijančio plieno veidrodinis rutulys. Skaityti plačiau.

memorialas sausio 13.5

Memorialas Sausio 13-osios aukoms atminti

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2000 metais buvo nuspręsta įamžinti Laisvės gynėjų bei Sausio 13-osios įvykių atminimą memorialu, į kurį būtų integruoti prie Seimo rūmų išlikę parlamento gynybos įtvirtinimo fragmentai. Memorialo projektą sukūrė „Vilniaus architektūros studija“ (projekto vadovas – Kęstutis Kisielius, autorius – Alfonsas Vaškevičius). Architektai išsaugojo autentišką 1991 m. parlamento gynybinių sienų fragmentą ir smulkiosios Skaityti plačiau.

paminklas sabadui2

Paminklas Cemachui Šabadui („Daktarui Aiskaudai“)

Cemachas Šabadas gimė 1864 m. vasario 5 d. namuose, kurie iki Antrojo pasaulinio karo buvo Mėsinių gatvėje. Naujas namas pastatytas 2007 m. pagal archyve išlikusius brėžinius. C. Šabadas gimė ir mirė Vilniuje, baigė medicinos mokslus Maskvos universitete (1889), dalyvavo žydų švietimo, kultūros, labdaros organizacijų veikloje, buvo vienas iš JIVO įkūrėjų, žydų bendruomenės vadovas, miesto tarybos Skaityti plačiau.

paminklas gaonui2

Paminklas Vilniaus Gaonui

Manoma, kad Žydų gatvėje nr. 8 gyveno Vilniaus Gaonas – vienas iš paskutinių didžiųjų talmudo žinovų, arba Ga-goen rabeinu Elijahu (šventasis mokytojas Elijas, arba Elijas ben Saliamonas (1720 – 1797). 1784 m. Gaono šeima gyveno viename iš Kahalo namų Žydų gatvėje, anksčiau Gaonas gyveno Antakalnyje ir jau septynerių metų sakė Vilniaus Didžiojoje sinagogoje pamokslą, aiškindamas Skaityti plačiau.