Gureckių rūmai yra sudėtingo plano – penki sujungti korpusai išdėstyti apie du kiemus: pagrindinis, rytų ir vakarų – apie trikampį šiaurinį kiemą, pietų – ir pietryčių apie netaisyklingą pietinį kiemelį.
Rūmai trijų aukštų. Dauguma patalpų pereinamos. Rytų korpuso ir dalis pirmojo aukšto patalpų su cilindriniais ir kryžminiais skliautais. Korpusai plytų mūro, tinkuoti, stogas dengtas čerpėmis. Ankstyvojo klasicizmo pagrindinis fasadas asimetriškos kompozicijos, kiek į rytus nuo jo vidurio yra keturių sudvejintų piliastrų su jonėniniais kapiteliais portiko imitacija. Kapitelius, frontono timpaną, atiką ir pirmojo aukšto sienos rytinę pusę puošia augalinių motyvų girliandos, vainikai, apskriti ornamentai, žmonių galvas vaizduojantys bareljefai. Didžiausi ir puošniausi yra antro aukšto langai. Apskritas kampinis bokštelis ir įvažiavimo arka paryškinti tinko rustika. Pastogę juosia karnizas. Rytų korpuso kiemo fasade yra keturių segmentinių arkų arkada, pietiniame kiemelyje – pietryčių korpuso metalinė galerija su medinėmis perdangomis ir metaliniais laiptais. Rūmų viduje yra arkinių angų (šiauriniame korpuse), židinių su augalinių motyvų lipdiniais (rytiniame korpuse).
XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje čia buvo pastatytas gotikinis namas. Jis stovėjo galu į Dominikonų gatvę ir šonu į Stiklių gatvę. XVI a. viduryje namas priklausė Strijkovskiui. 1603 m. namą įsigijo Teodoras Liackis ir XVII a. pirmoje pusėje pailgino jį į pietų ir vakarų pusę. 1649 m. iš Samuelio Liackio namą nupirko Vilniaus jėzuitų akademija (universitetas). XVIII a. pirmoje pusėje perstatytas pagrindinis ir pastatytas naujas vakarų korpusas. Vieno kambario su virtuve ir sandėliu butus akademija nuomojo smulkiems amatininkams. 1775 – 1790 m. namas priklausė Gardino regentui Valentinui Gureckiui. Jo iniciatyva ir lėšomis pastatytas dviaukštis mūrinis pietinis korpusas, uždaręs pietinį kiemelį, visiems kitiems korpusams užstatytas trečias aukštas, be to, pastatyta pagrindinio fasado klasicistinio portiko imitacija.
XVIII a. pabaigoje rūmuose buvo apie dešimtį parduotuvių. 1806 m. rūmai priklausė Mejeriui, mirdamas 1817 m. jis paliko juos sūnums, tarp jų ir Frydrichui, 1831 m. sukilimo dalyviui. 1909 m. sudarytas rūmų rekonstrukcijos planas, bet įvykdytas tik iš dalies: įrengtos pirmo aukšto vitrinos, išgriautos kai kurios vidaus kapitalinės sienos (yra išlikusių gotikinių), pristatytas kampinio bokštelio (jis buvo suderintas su kitoje Stiklių gatvės pusėje iki 1950 m. stovėjusio namo analogišku bokšteliu). Antras medinis aukštas nugriautas prieš Antrąjį pasaulinį karą. Iki 1984 m. rūmuose buvo butai, prekybinės patalpos. Nuo 1985 m. rekonstruoti pagal architekto Audroniaus Katiliaus projektą.
Dabar rūmuose veikia Vilniaus Dailės akademijos dailėtyros institutas, tautodailininkų tekstilininkų Antano ir Anastazijos Tamošaičių galerija „Židinys“ ir ekologiško maisto restoranas „Deco“.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Levandauskas, Vytautas. Gureckių rūmai. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. -Vilnius, 1988.- T. 1, P. 152-154.
- Maceika, Juozas, Gudynas, Pranas. Vadovas po Vilnių. – Vilnius, 1960, p. 174.