Sapiegų rūmai – vienintelis Lietuvoje išlikęs baroko laikotarpio rūmų ir parko kompleksas, išsaugojęs pirminę architektūrą bei fasadų dekorą. Ryškiausia ansamblio vertybė – rūmai su pagrindiniame fasade išlikusiais autentiškais langų apvadais ir lipdyba.
Sapiegų rūmų kompleksas yra išsidėstęs tarp Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, bei Antakalnio kapinių. Šiame sklype yra išsidėstę senovinių rūmų likučiai, tačiau jie pasklidę netaisyklingai. Nepaisant to, tai vieni gražiausių brandžiojo baroko stiliaus rūmai Lietuvoje. Rūmų kompleksą sudaro – Viešpaties Jėzaus bažnyčia bei trinitorių vienuolynas ir buvusios Sapiegų ligoninės pastatai, parkas.
Rūmai buvo statomi 1689 – 1692 m. LDK etmono Kazimiero Sapiegos. Rūmus projektavo Giovannio Battistos Fredianio, o dekoravo Sapiegos rūmų skulptorius ir architektas Giovanni Pietro Perti bei italų tapytojas Mikelandželas Palonis. Rūmai buvo labai puošnūs, dekoruoti skulptūromis ir freskomis.
Į šiaurę nuo Sapiegų rūmų, tačiau dar Sapiegų valdose, įsikūrė Viešpaties Jėzaus, arba Trinitorių bažnyčia. Bažnyčios, kaip ir rūmų statybą skatino Kazimieras Sapiega. Bažnyčios statybos vyko 1694 – 1717 m. Bažnyčios formos barokinės, tačiau galima pastebėti, kad du bažnyčios bokštai ne visai derinasi prie bendro bažnyčios vaizdo. Taip yra todėl, kad bokštai buvo perstatyti. Nuo 1864 metų bažnyčios nebelieka, buvusiame bažnyčios pastate įkuriama cerkvė, šiuo laikotarpiu pastatas buvo labai apnaikintas.
Bažnyčios dekorą kūrė Pietro Perti. Fasado frize pavaizduoti du krikščionių kariai, patekę į musulmonų nelaisvę. Bažnyčia turi didelį kupolą, o vidus dekoruotas stiuko reljefais ir figūromis.
Šalia bažnyčios yra įsikūręs ir trinitorių vienuolynas. Vienuoliai trinitoriai atvyko į Vilnių 1693 m. Trinitoriai buvo misionierių ordinas. XVII a. pabaigoje atvykę į Vilnių trinitoriai buvo reformuoto trinitorių ordino ispaniškosios atšakos atstovai. Jie pirmiausia užsiėmė misijų veikla. Tikinčiuosius į šią bažnyčią labiausiai traukė stebuklais garsi Jėzaus Nazariečio skulptūra, kurios kultą trinitoriai uoliai platino kiekvieną gegužės penktadienį vykusiose iškilmingose pamaldose. Nuo 1711 iki 1787 m. vienuolynas gavo daug popiežių indulgencijų, suteikiančių atlaidus aplankiusiems bažnyčią ir stebuklingąją Jėzaus statulą.
Vienuolyno namai pradėti statyti 1694 m., baigti XVIII a. pradžioje. Kol buvo statoma bažnyčia, 1694 m. vienuolyno koridoriuje buvo įrengta koplyčia. Keturi dviaukščiai korpusai supa keturkampį uždarą kiemą, ant pietinio korpuso vėliau užstatytas mezoninas. Vienuolyne taip pat veikė ordino kolegija, o nuo 1726 m. prie vienuolyno veikė ir parapinė mokykla.
Rūmai ėmė nykti XVIII a. pr., o vėliau dar labiau nukentėjo per 1794 metų sukilimą, o 1809 metais atiteko ligoninei. 1924 m. ir vienuolyno pastatai pritaikyti Universiteto klinikoms. Vėliau, nuo 1993 m. čia įsikūrė kunigų seminarija.
Informaciją parengė:
Aistė Oškinytė
Informaciniai šaltiniai:
- Janonienė Rūta, Sapiegų rūmai Antakalnyje, – Vilnius, 2012,.- 239 p.
- Mickevičiūtė Karolina, Vilnius: vadovas po miestą. Istorinis Vilnius. Lankytini objektai. Naudinga informacija, – Vilnius, 2009. – 168 p.
- Venclova Tomas, Vilnius: vadovas po miestą, – Vilnius, 2007. – 215 p.