Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė vargonininko šeimoje. 1885 m. baigė liaudies mokyklą. 1889–1892 m. muzikos mokėsi kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestro mokykloje Plungėje. 1894–1899 m. studijavo Varšuvos konservatorijoje, o 1901 m. įstojo į Leipcigo konservatorijos kompozicijos klasę. Baigęs studijas, sugrįžo į Druskininkus, o 1903 m. vėl studijavo ir dirbo Varšuvoje. 1907–1908 m. M. K. Čiurlionis su pertraukomis Skaityti plačiau.
Mediniame vieno aukšto su mansarda name 1908 m. kunigaikštienės Radvilienės nupirktame sklype įsikūrė Gailestingosios Dievo Motinos seserų (magdaliečių) kongregacijos vienuolynas. Seserys globojo buvusias kalines, prostitutes, nuteistas nepilnametes. Šv. Faustina (Helena Kowalska, 1905 – 1938) namelyje dabartiniu adresu (V. Grybo g. 29 a) gyveno 1929 ir 1933 – 1936 m. Paprastų sodiečių duktė, buvusi samdinė, tarnaitė, Skaityti plačiau.
Tai baroko laikotarpiu susiformavęs pastatas, išsidėstęs per visą kvartalo plotį; į pietvakarius platėja. Dviejų ir trijų aukštų korpusai supa uždarą pereinamą, netaisyklingo plano jaukų kiemą. Namo sienos plytų mūro, tinkuotos. Rūsį, pirmo aukšto patalpas ir įėjimus dengia cilindriniai skliautai. Stogas dengtas čerpėmis. Kiemo fasadus paįvairina medinės antro ir trečio aukštų galerijos, su kontraforsai, kurių vienas Skaityti plačiau.
Skulptorius Markas (Morduchas) Antokolskis 1843 m. lapkričio 2 d. gimė Vilniuje, Antakalnyje arba Subačiaus gatvėje, grafo Eustachijaus Tiškevičiaus rekomenduotas 1862 – 1868 m. mokėsi Sankt Peterburgo menų akademijoje. 1868 – 1870 m. gyveno Berlyne. 1871 m. tapo Sankt Peterburgo Dailės akademijos akademiku. 1872 – 1878 m. gyveno Romoje. 1878 – 1900 m. – Paryžiuje. Iš Skaityti plačiau.
Tai gotikos ir renesanso laikotarpių pastatas. Keturi iš dviejų ir trijų aukštų korpusai iš trijų pusių supa uždarą pereinamą beveik stačiakampį kiemą. Namas netaisyklingo plano. Dalis patalpų pereinamos. Rūsiai, keletas patalpų ir įvažiavimas dengta cilindriniais skliautais su liunetėmis, bet yra patalpų ir su kryžminiais skliautais. Erdvūs, daug patalpų turintys gotikiniai rūsiai geriausiai išlikę po rytiniu Skaityti plačiau.
Tai renesanso laikotarpiu (XVI a. pab. – XVII a. pr.) susiformavęs pastatas su arkinės kiemo galerijos fragmentu. Šioje posesijoje manoma, veikė Pranciškaus Skorinos spaustuvė, kurioje 1522 metais išleista pirmoji knyga LDK „Mažoji kelionių knygelė“. Pietų ir šiaurės korpusų fasadai susikerta buku kampu; pietinio korpuso fasadas yra Pilies, šiaurinio – Antokolskio gatvės ištisinėje fasadų eilėje. Namas Skaityti plačiau.