Tai renesanso laikotarpiu (XVI a. pab. – XVII a. pr.) susiformavęs pastatas su arkinės kiemo galerijos fragmentu. Šioje posesijoje manoma, veikė Pranciškaus Skorinos spaustuvė, kurioje 1522 metais išleista pirmoji knyga LDK „Mažoji kelionių knygelė“. Pietų ir šiaurės korpusų fasadai susikerta buku kampu; pietinio korpuso fasadas yra Pilies, šiaurinio – Antokolskio gatvės ištisinėje fasadų eilėje. Namas dviejų aukštų, tik šiaurinė korpuso dalis kiemo pusėje turi tris aukštus. Patalpos išdėstytos netaisyklingai, dauguma jų pereinamos, namą pritaikant butams suskirstytos pertvaromis.
Pamatai iš akmenų su plytų intarpais, sienos plytų mūro, tinkuotos. Rūsiai renesansiniai. Rūsyje rastas intensyvus degėsių sluoksnis su gausiais 1666 m. Jono Kazimiero šilingais verčia manyti, kad Maskvos karo metu name buvo didelis gaisras. Dalis pirmo aukšto patalpų, rūsiai ir įvažiavimas turi cilindrinius, viena pirmo aukšto patalpa – kryžminius skliautus, dar viena – cilindrinius skliautus su liunetėmis. Stogas dengtas čerpėmis. Puošniausias yra pietinio korpuso kiemo fasadas su dviaukšte arkine galerija. Per abu aukštus eina piliastrai. Gatvių fasadų langai išdėstyti nevienodais tarpais. Pirmojo aukšto kampą remia siauras kontraforsas, virš jo antro aukšto kampas rustuotas. Pietinio korpuso fasado langai su profiliuotais apvadais.
Namas pastatytas XVI a. pabaigoje ar XVII a. pradžioje. XVII a. pirmoje pusėje namas priklausė Vilniaus vaitui Mykolui Bildziukevičiui, kurio asmenvardį kalbininkai laiko lietuvišku (rekonstruoja kaip „Bildžiuką“), nuo 1650 iki 1773 metų – Vilniaus akademijai. XVIII a. pabaigoje namas atiteko pirkliui Abramovičiui, kuris kieme pristatydino šiaurinio korpuso pietvakarinę dalį, vėliau namą šiaurės rytų kryptimi. Per Antrąjį pasaulinį karą kiemo korpusai sugriauti, ir namas neteko uždaros erdvinės struktūros. 1973 metais pagal architektų Vytauto Dvariškio ir Zitos Vanagaitės projektą namas suremontuotas ir iš dalies restauruotas: atidengta dalis antrojo aukšto galerijų. „Gražinant“ fasadus buvo ne vien užmūryta dalis vitrinų, bet ir iškirsta naujų angų, net ir pirminiame XVI šimtmečio mūre.Pirmasis aukštas buvo pritaikytas „Cukrainės“ kavinei (interjero autoriai architektai Vytautas Gabriūnas ir Meilė Lagunavičienė, vestibiulį papuošę dailininko Kazimiero Morkūno vitražais) ir „Amatininkų užeigai“ (interjero autorius V. Gabriūnas, įrengta ažūrine pertvara, puošta kalstytomis geležies dekoru, žalvarinėmis plokštėmis su kiaurapjūviais dekoratyviniais amatų simboliais). 1975 metais pietinio korpuso rūsyje buvo įrengtas baras.
(architektai V. Gabriūnas ir Tamara Garonaitė).
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Bildziukevičiaus namas, Didžioji g. 19, Vilniaus architektūros tyrimai.
- Levandauskas, Vyautas. Bildziukevičiaus namas // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T.1, p. 219 – 220.
- Ragauskas, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662 – 1702 m.). – Vilnius, 2002, p. 295.
- Vaito Bildžiuko namas. // Čaplinskas, Antanas, Rimvydas. Didžioji gatvė. Valdovų kelias. – Vilnius, 2011, p. 252- 259.