Tai baroko laikotarpiu susiformavęs pastatas, išsidėstęs per visą kvartalo plotį; į pietvakarius platėja. Dviejų ir trijų aukštų korpusai supa uždarą pereinamą, netaisyklingo plano jaukų kiemą. Namo sienos plytų mūro, tinkuotos. Rūsį, pirmo aukšto patalpas ir įėjimus dengia cilindriniai skliautai. Stogas dengtas čerpėmis. Kiemo fasadus paįvairina medinės antro ir trečio aukštų galerijos, su kontraforsai, kurių vienas dengtas čerpėmis ir dviejų aukštų aukščio cilindrinio tūrio bokštelis – prieangis pietinio ir vakarinio korpusų sandūroje. Namo vietoje, jau XVI a. buvo pastatų. XVII a. viduryje čia stovėjo keturi namai.
Jų savininkai buvo amatininkai. XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje visi namai atiteko Vilniaus konsistorijos raštininkui kunigui Šymakui, kuris juos sujungė į vieną, tuo metu susidarė uždaras kiemas, kuriame buvo prekiaujama. Namą suniokojo 1748 – 1749 metų gaisrai ir jis buvo remontuojamas. 1748 – 1865 metais namas priklausė Šv. Stepono bažnyčiai ir marijavičių vienuolėms; buvo nuomojamas. Pirmame aukšte buvo krautuvės, smuklės, sandėliai, antrame – butai. 1790 metais čia buvo 10 krautuvių. 1865 metais namą per varžytines nupirko pirklys Rozensas. 1971 metais namas buvo suremontuotas ir iš dalies restauruotas pagal architekto Giedriaus Lauciaus projektą. Dalis patalpų priklausė Paminklų restauravimo trestui, kituose buvo įrengti butai. Dabar šiame name veikia stomatologijos kabinetas.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Levandauskas, Vytautas. Šymako namas. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T.1, p. 455 – 456.
- Šymako namas.