2011 metais minint Cz. Miłoszo (1911–2004) šimtąsias gimimo metines, Vilniaus miesto savivaldybė laiptus, nuo kurių atsiveria nuostabi Vilniaus Užupio rajono panorama, pavadino Czesławo Miłoszšo vardu, tačiau iki šiol čia nebuvo jokio tai žyminčio ženklo. Skulptorius Jonas Gencevičius iškėlė originalią idėją – ant laiptų iškalti poeto eilių lietuvių ir lenkų kalbomis. Projekto architektas – Tauras Budzys. Skaityti plačiau.
Martynas Kukta gimė 1875 m. Ukmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiaus valstiečių šeimoje. Penkiolikos metų pradėjo dirbti Vilniaus karo apygardos štabo spaustuvėje mokiniu, o po to raidžių rinkėju. Vėliau dirbo Vilniaus gubernijos valdybos spaustuvėje, o išvykęs į Peterburgą, keliose tenykštėse spaustuvėse. M. Kuktą 1906 m. pakvietė į Vilnių Petras Vileišis ir paskyrė savo spaustuvės vedėju. Brolio kunigo Skaityti plačiau.
Pirmasis žinomas namo pavadinimas – Apaštalų mūrinis namas. Dviaukštis pastatas juosia netaisyklingo plano kiemą, sujungtą įvažiavimu su gatve. Pagrindinis fasadas yra ištisinėje gatvės fasadų eilėje. Namas kiek žemesnis už gretimus pastatus. Planas primena lygiašonę trapeciją. Patalpos išdėstytos viena eile. Po dalimi namo yra skliautuoti rūsiai. Dvi pirmo aukšto patalpos ir įvažiavimas taip pat su skliautais. Skaityti plačiau.
Galerijoje „Šofar“ veikia Žydų kultūros ir informacijos centras (ŽKIC) – viešoji įstaiga, kurios veiklos tikslas – tenkinti vilniečių ir miesto svečių interesus vykdant kultūrinę ir informacinę veiklą apie turtingą žydų kultūros palikimą, nes Lietuvos žydų kultūra kartu yra ir Lietuvos kultūra. Pagrindinė ŽKIC veikla yra rinkti, kaupti ir teikti informaciją apie žydų kultūros paveldą, rengti Skaityti plačiau.
Trys nedideli kambariai su sienas puošiančiais meno kūriniais, įspūdingo grožio indauja ir kiti baldai, ant stalo išdėlioti indai – vieni mena XVIII amžių, iš kitų valgė šių dienų karaliai, tokie kaip Anglijos karalienė Elžbieta II 2006 metų vizito Vilniuje metu. Muziejų įkūrė ir jame savo kolekciją eksponuoja Vaclovas ir Henrita Kontrauskai. Per 30 metų V. Skaityti plačiau.
Senosios regulos karmelitai, apsistoję vienuolyne greta Šv. Jurgio bažnyčios, 1778 m. dalį žemės pardavė miestiečiui Tadeuszui Woinickiui. 1808 m. Vilniaus plane ši valda pažymėta kaip 757-a posesija. Per šimtmetį spėjo pasikeisti mažiausiai penki posesijos savininkai, kurie vis perstatinėjo ir dailino valdai priklausiusius du mūrinius namus. 1882-aisiais juos už 25 200 rublių įsigijo grafas H. Korwinas-Milewskis. Skaityti plačiau.
Lietuviai stengėsi išlaikyti savo kultūrą Rusijos imperijoje ir 1907 m. jų inteligentija susitelkė į Lietuvių mokslo draugiją. Šią siekį iškėlė Jonas Basanavičius dar 1883 m. 4-jame „Auszros“ numeryje. 1905 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, Miesto salėje (dabar Filharmonijos rūmai) pasibaigė lietuviškas vakaras, jo dalyviai nutarė įsteigti draugiją. Kitą dieną buvo išrinktas įstatams ruošti komitetas, kurį Skaityti plačiau.
2015 metų gegužę Gedimino pilies kalno papėdėje, atidengta skulptūra, taip pagerbiant vienintelę lietuvišką šunų veislę – lietuvių skaliką. Skulptūros atsiradimą inicijavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentas kartu su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Skulptūros autoriai – Rimantas Keturka ir Feliksas Volčakas, eskizo autorius – Romualdas Kvintas. Lietuvių skalikai buvo išvesti iš įvairių Skaityti plačiau.
Sereikiškių parko ąžuolas – seniausias ąžuolas Vilniuje, senamiestyje, Sereikiškių parko pietiniame pakraštyje, ties įėjimu iš Šv. Brunono Bonifaco gatvės, netoli pėsčiųjų tilto per Vilnią. Jo amžius siekia 400 metų. Ąžuolas nuo 1996 m. gegužės 29 d. yra Vilniaus miesto savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Rekonstruojant Vilniaus Bernardinų sodą, dar vadinamą Sereikiškių parku, 2012 metų Skaityti plačiau.
Pirmasis apie liftą rašė romėnų architektas Vitruvijus aprašydamas Archimedo keliamąjį aparatą, įrengtą apie 236 m. per. Kr. Rusijos imperijoje keleiviniai liftai pradėti naudoti XVIII a. pirmiausia Carskoje Selo rūmuose, pamaskvio sodyboje Kuskove ir keliamasis krėslas Ermitaže Sankt Peterburge. 1795 metais I. P. Kulibinas įrengė pakeliamųjų ir nuleidžiamųjų laiptų konstrukciją Žiemos rūmuose. Pirmasis keliamasis liftas buvo Skaityti plačiau.