Žirmūnų pakraštyje, šalia Neries upės kranto, prie Neries pėsčiųjų gatvės, netoli Verkių regioninio parko auga išskirtinis Žirmūnų ąžuolas, kurio amžius – 150–200 metų. Tai – paprastasis ąžuolas, kurio aukštis 30 m, kamieno apimtis 4,70 m. Informacijos šaltiniai: Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015. – 294, [2] p. Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Žirmūnai. Skaityti plačiau.
XVI a. dabartinėje Žvėryno teritorijoje yra buvęs žymaus magnato Ivano Saltono dvaras. Vakarinė, mišku apaugusi šios teritorijos dalis nuo XVI a. iki XIX a. vidurio Žvėryno teritorija priklausė LDK didikams Radviloms. XVI a. Žvėrynas pirmą kartą paminimas Radvilų rašytiniuose dokumentuose. Ši vietovė buvo vadinama Žvėrynu, kadangi čia esančiame miške buvo specialiai medžioklei laikomi žvėrys. Storų Skaityti plačiau.
2017 m. Vilniaus Rotušės aikštėje atsirado naujas paminklas – „Vilniaus Kompasas – Vėjų Rožė“. Istorinis ženklas Vilniaus Rotušės aikštėje įamžina vieno iš žymiausių Lietuvos keliautojų, mecenatų ir valdovų Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio atminimą. 3 metrų skersmens granito simbolis, rodantis į keturias pasaulio kryptis, ženklo grindinyje, prie fontano, piligriminio žygio į Šventąją Žemę žemėlapis. Vilniaus Kompaso – Skaityti plačiau.
Vilniaus Didžioji sinagoga – buvusi sinagoga žydų gatvėje Vilniuje. Kaip religinis pastatas pradėtas naudoti dar 1440 m. Pirmąją medinę sinagogą Vilniaus žydai netoli Vokiečių gatvės, kunigaikščiui Sluckiui priklausiusiame sklype, pradėjo statyti 1573 metais, kai Varšuvos konfederacija užtikrino kitatikiams lygias teises su katalikais, o bajorams leido savo žemėje statyti bet kurios konfesijos šventyklas. Nėra žinių kaip Skaityti plačiau.
Pagal legendą, bonifratrų, Šv. Dievo Jono brolijos vienuolių, vienuolynas pastatytas apie 1332 m. nukankintų pranciškonų palaidojimo vietoje. Čia stovėjusi medinė bažnytėlė, kuri 1533 m. sudegė. 1543 m. Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis šioje vietoje pastatydino Šv. Kryžiaus koplyčią. Bonifratrus prie Šv. Kryžiaus koplyčios 1635 m. įkurdino Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina, užrašęs vienuoliams ne tik bažnyčią ir Skaityti plačiau.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis. 1801 m. caro valdžios nugriautų Žemutinės pilies rūmų atkūrimo idėja gimė apie 1987 m. Tuomet pradėti kompleksiniai moksliniai buvusių rūmų tyrimai. Siekiant gauti visuomenės paramą, rezidencinis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pastatas pavadintas – Valdovų rūmų vardu. 1994 m. buvo paskelbtas Valdovų rūmų atkūrimo koncepcijos konkursas. Skaityti plačiau.
2017 m. įkurta „Telia Vilniaus istorijos Nemuziejus“ – tai analogų Europoje neturintis virtualus muziejus, kuriame daugiasluoksnės kompiuterinės grafikos, lazerių ir projekcijų pagalba bus atkurta 700 metų sostinės istorijos. 15 minučių virtualus seansas papasakos net 16 kertinių istorijų, kurios nuo pat Gedimino sapno formavo šiandieninį Vilniaus veidą. Pasitelkę naujausias technologijas, istorikai ir dailininkai Telia Nemuziejuje taip Skaityti plačiau.
Rūmai – tai raiškaus baroko ir klasicizmo stiliaus paminklas, sudarąs tarsi Prezidentūros rūmų kompozicinę atsvarą. XVI a. čia stovėjęs namas priklausė LDK pakamariui Mykolui Pacui. XVIII a. vid. Jonas Teofilis su žmona Terese Krempušai šiame sklype pasistatė L raidės formos 2 a. mūrinį namą. Krempušų palikuonys neturėjo lėšų skoloms padengti, todėl dvi dalis namo valdė Skaityti plačiau.
Ukrainos mokslininkas ir rašytojas profesorius akademikas Anatolijus Nepokupnas 1991 m. lankėsi Vilniuje ieškodamas Taraso Ševčenkos (1814 – 1861) buvimo Vilniuje pėdsakų. 1985 m. jis buvo nustatęs du namus Vilniuje, kur gyvenęs šis žymus ukrainiečių tautos poetas ir dailininkas. T. Ševčenka Vilniuje gyveno 1829 – 1831 m. štabsrotmistro dvarininko Pavelo Engelharto bute dabartiniu adresu Pilies gatvėje Skaityti plačiau.
Jeigu Lietuvoje ieškotume objekto, prie kurio dirbo didžiausias Tičino kilmės menininkų skaičius, tai būtų Šv. Kazimiero koplyčia prie Vilniaus katedros. Jos statybas finansavo Lenkiją-Lietuvą valdžiusi Vazų (1586-1668 m.) dinastija. Šiems, iš Švedijos kilusiems karaliams, buvo ypač svarbu parodyti savo ryšius su senąją Jogailaičių dinastija. Kaip tik dėl to, Vilniaus širdyje jie pastatė iš lietuviškosios dinastijos Skaityti plačiau.