Vilniaus senasis vandentiekis buvo gravitacinis, vanduo tekėjo iš aukštesnės vietos į žemesnę, vadinasi, nereikėjo ir jokių sudėtingų įrenginių. Paprasta vandentiekio sistema buvo sudaryta iš medinių vamzdžių, vandens šaltinio – rezervuaro ir vandens čiaupo arba tiesiog indo, į kurį subėgdavo vanduo. Dėl Vilniaus senojo vandentiekio sistemos paprastumo mažai keitėsi vandentiekio technika. XIX a. II pusėje padidėjus Skaityti plačiau.
Pirmieji Operos ir baleto teatro rūmų projektai buvo parengti dar 1950 m. (architektai A. Lukošaitis ir J. Peras) ir 1955 m. (architektas R. Gegatas). Vėliau projektavimas pavestas jaunai architektei Elenai Nijolei Bučiūtei, kuri pateikė pirminį projekto variantą 1962 m. artimą funkcionalistinėms tendencijoms. Vėliau projektas ne kartą koreguotas, o statyba baigta 1974 m. Rūmai stovi viršutinėje Skaityti plačiau.
Operos ir baleto teatro fasadą puošia dešimt 330 cm aukščio skulptūros, sukurtos 1990 metais skulptorių Juozo Kalinausko, Jono Naruševičiaus ir Antano Žukausko. Jos vaizduoja Otelą, Aidą, Eglę Žalčių Karalienę, Borisą Godunovą, Mefistofelį, Margirį, Violetą ir kitus operos kūrinių herojus. Informaciją parengė: Valdas Selenis Informacijos šaltiniai: Juozas, Kalinauskas. Biografija. Operos ir baleto teatro fasado skulptūros.
„Žaliasis obuolys“ skulptūra – aštuonias tonas sveriančio obuolio puselės formos paminklas iš žaliojo granito, kuris buvo gabenamas specialiai iš Indijos. Skulptūra simbolizuoja širdies gerumą, tai – labdaros ir gerumo simbolis, paskata visiems aukojantiems ir remiantiems nelaimės ištiktus žmones. Idėja taip padėkoti aukojusiems miestui ir miestiečiams ne tik mūsų laikais, bet ir prieš kelis šimtmečius, kilo Skaityti plačiau.
Dekoratyvinė skulptūra „Lakštingala“ (Konarskio/Savanorių pr. skvere) pastatyta 1986 m. (skulpt. Rimantas Daugintis) – pagal rašytojo Petro Cvirkos apsakymą, kuriame pasakojama istorija apie sovietiniams partizanams talkinusį vaiką, pramintą Lakštingala, kuris imituodamas lakštingalos trėles perduodavo duomenis apie priešus bolševikams, sukurta kompozicija, vaizduojanti medyje sėdintį berniuką, kuris žiūri į tolį (prisimenami dailininko biografijos faktai, kaip jis laukė iš Skaityti plačiau.
300-aisiais metais miręs kankinys šv. Jurgis bažnytinio meno kūriniuose vaizduojamas su šarvais, raitas ant balto žirgo ir ietimi smeigiantis slibiną. Šv. Jurgis svarbus ir Rytų, ir Vakarų Bažnyčioms, tačiau žinių apie jį nedaug, žinoma, kad gimė Artimuosiuose Rytuose, didikų šeimoje, tarnavo Romos imperatoriaus gvardijoje ir, skelbdamas krikščionybę, žuvo nukankintas Palestinoje, kai prasidėjo krikščionių persekiojimai. Ant Skaityti plačiau.
Vaikų kavinės – vienas įdomiausių sovietinės Lietuvos visuomeninio maitinimo įstaigų tipų. Vilniuje P. Cvirkos g. 14 (dabar Pamėnkalnio) nuo 1965 m. veikusios kavinės „Nykštukas“ analogai Kaune – „Pasaka“, Klaipėdoje – „Du gaideliai“ leidžia teigti, kad klostėsi tam tikra šio funkcinio infrastruktūros tipo tradicija, siekianti parodyti išskirtinį dėmesį vaikams kaip socialinei grupei. „Nykštuko“ kavinės interjere vyravo Skaityti plačiau.
Ivanauskaitė (1961 –2007) – Lietuvos prozininkė, eseistė, poetė, dramaturgė, dailininkė, keliautoja. Viena žymiausių XX a. pabaigos – XXI a. pradžios Lietuvos rašytojų. 1993 metais pasirodęs rašytojos romanas „Ragana ir lietus“ apie kūną ir sielą, meilę ir nuodėmę, skausmingą jaunos moters aistrą kunigui Lietuvoje sukėlė tikrą audrą – kritikai ir dorovės sergėtojai pasmerkė šį kūrinį, o Skaityti plačiau.
1925 m. Samuilas Chvolesas kartu su savo broliu inžinieriumi Grigorijumi Chvolesu ir dar kai kuriais darbuotojais atidarė parduotuvę ir radiotechnikos dirbtuves, kur Wileńska 24 (dabar Vilniaus g. 29) pardavinėjo ir taisė užsieninius radijo imtuvus. Greitai jie pradėjo surinkinėti savus radijo imtuvus ir pavadino įmonę „Elektrit“. Kai mieste atsirado radijo stotis, radijo imtuvų paklausa išaugo ir Skaityti plačiau.
Gyvenamųjų namų kompleksas, kuris laikomas vienu pirmųjų Vilniaus mikrorajonų. Jis yra beveik trikampio plano kvartale į vakarus nuo Lukiškių aikštės. Susideda iš 22 namų. 5 namai sudaro vieną pastatą prie Lukiškių aikštės, 10 namų – Kražių skersgatvyje, 7 namai – Kražių gatvėje. Namai dviaukščiai ir triaukščiai. Įvairių stilių elementai sudaro modernui būdingas kompozicijas. Tarp gatvių Skaityti plačiau.