1916 metais lapkričio mėnesį vokiečių spaudoje (X armijos laikraščio prieduose) buvo paskelbta vokiečių karių kapinių aprašymų ir piešinių. Kapinių centre buvo pastatytas aukštas vokiečių kariams atminti skirtas medinis kryžius su užrašu: „Der Tod ist verschlungen in den Sieg“ („Mirtį prarijo pergalė“). Kryžius buvo alėjoje, abipus kurios vienodais kryželiais paženklinti vokiečių ir rusų karių kapai. 1917 Skaityti plačiau.
1915 metų spalio mėnesio pabaigoje netoli N. Repninos koplytėlės buvo palaidoti pirmieji Vokietijos armijos kareiviai. Kapines įsteigė Vilniaus komendantūra ir X armijos užnugario inspekcija. Kapinėse Vingio teritorijoje buvo 2206 Pirmojo pasaulinio karo dalyvių kapai, taip pat palaidota apie 1600 Vokietijos kariuomenės karių, žuvusių 1941 – 1944 metais. 2001 m. rugpjūčio 18 d. kapinės pašventintos. Jų Skaityti plačiau.
2007 metais skulptorius Eimantas Ludavičius sukūrė dobermanų veislės šuns skulptūrą, kuri įkurdinta Gedimino prospekte. Toje vietoje anksčiau buvo įmonė „Mineraliniai vandenys“, kuri įsigijo įsigijo menininko Svajūno Kižio 1994 m. apsiginto diplominio darbo „Didaktika“ instaliacijos dalį – natūralaus dydžio dobermanų veislės šuns skulptūrą, kuri buvo pagaminta pagal paties Svajūno dobermano modelį ir pastatė ją prie įėjimo Skaityti plačiau.
Geležinkelių muziejaus steigimo idėja buvo gimusi dar tarpukaryje, bet prasidėjęs karas, po to sekusi ūkio suirutė sutrukdė tai įgyvendinti. Muziejus atsirado 1966 m., kuomet Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos vadovybė įkūrė Geležinkelininkų darbo šlovės muziejų. Pradinė surinkta medžiaga apie įvairiapusį geležinkelininkų gyvenimą, fotografijos, keli maketai buvo muziejaus fondo pradžia. Muziejus veikė dabartiniame AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos Skaityti plačiau.
XIX a. Vilnius, kaip vakarinės gubernijos centras, turėjo tapti svarbiu geležinkelio mazgu. 1851 m. carinės Rusijos vyriausybė priėmė nutarimą dėl Sankt – Peterburgo – Varšuvos geležinkelio tiesimo. Lietuvos teritorijoje šio geležinkelio Daugpilis-Vilnius–Gardinas statybos darbai (su atšaka Lentvaris-Kaunas –Kybartai (Virbalis) pradėti 1859 metų pavasarį. Prie Vilniaus 18 varstų kelio atkarpoje buvo atlikti pirmieji bandomieji darbai. 1860 Skaityti plačiau.
Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“, pastatyta dešiniajame Neries krante priešais Lietuvos edukologijos universiteto rūmus, 2009 m. pažymint Vilniaus Europos kultūros sostinės metus. Jis monumentalus – apibendrintų ir masyvių formų. Skulptūra primena skruzdėlyną kūgišku siluetu ir kiaurai perskrodžiančiomis vamzdinėmis landomis. Kūrinys puikiai dera su aplinka – su ja susilieja, velėna jį netgi užmaskuoja. Informaciją parengė: Valdas Selenis Skaityti plačiau.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2000 metais buvo nuspręsta įamžinti Laisvės gynėjų bei Sausio 13-osios įvykių atminimą memorialu, į kurį būtų integruoti prie Seimo rūmų išlikę parlamento gynybos įtvirtinimo fragmentai. Memorialo projektą sukūrė „Vilniaus architektūros studija“ (projekto vadovas – Kęstutis Kisielius, autorius – Alfonsas Vaškevičius). Architektai išsaugojo autentišką 1991 m. parlamento gynybinių sienų fragmentą ir smulkiosios Skaityti plačiau.
„Pergalė“ – tai Vilniui pritaikytas tipinis reprezentacinis kino teatras, kurį laiką buvęs didžiausias (600 vietų) ir svarbiausias mieste. Kino teatras pastatytas 1952 metais pagal Giovanni Ripa-Angioletto patobulintą tipinį projektą, su erdviu neoklasicistiniu interjeru, to meto miesto žmogui, gyvenusiam ypač ankštoje kasdienybėje (kai vidutinio gyvenamojo ploto žmogui oficialioji siekiamybė buvo 6,2 kv. m.), dažnai komunaliniuose butuose, Skaityti plačiau.
1913 metais pagal architekto Michailo Prozorovo projektą pastačius Pirklių klubo namus, išsiskiriantis akcentas buvo ant barokinio silueto bokštelio stovinti įspūdingo dydžio dangų laikančio Atlanto skulptūra. Graikų mitologijoje Atlantas buvo dangaus skliauto laikytojas ir Hesperidžių sodo, kuriame augo stebuklinga obelis su amžiną jaunystę teikiančiais obuoliais, sergėtojas. Tokios skulptūros buvo ypač madingos to meto Peterburgo pastatų dekore. Skaityti plačiau.
Sovietų sąjungoje, be reprezentacinių kultūros statinių, tokių kaip operos teatras, respublikinė biblioteka ir pagrindinis kino teatras, kiekvienas didesnis miestas privalėjo turėti geležinkeliečių kultūros rūmus. Kauno g. stovintys Geležinkelininkų kultūros rūmai su aštuoniomis kolonomis, daugeliui žinomi „Kablio“ pavadinimu, buvo pastatyti 1958. Čia vakarais vykdavo šokiai, nes anksčiau šokių aikštelių buvo nedaug. Vilniuje populiariausios diskotekos vykdavo tuometiniuose Skaityti plačiau.