1913 metais pagal architekto Michailo Prozorovo projektą pastačius Pirklių klubo namus, išsiskiriantis akcentas buvo ant barokinio silueto bokštelio stovinti įspūdingo dydžio dangų laikančio Atlanto skulptūra. Graikų mitologijoje Atlantas buvo dangaus skliauto laikytojas ir Hesperidžių sodo, kuriame augo stebuklinga obelis su amžiną jaunystę teikiančiais obuoliais, sergėtojas. Tokios skulptūros buvo ypač madingos to meto Peterburgo pastatų dekore. Prieš šimtmetį ant dabartinio Pirklių klubo pastato Gedimino prospekte nuogas stovėjęs graikų ir romėnų dievas 2011 metais atkurtas pridengtomis strėnomis.
Skulptūrą ant kultūros paveldo pastato šalia Lukiškių aikštės atkūręs skulptorius Kęstutis Balčiūnas iš Marijampolės prisipažįsta, kad skraiste uždengti Apolono genitalijas jo paprašė statybininkai – bendrovės „Lakaja” atstovai. Marijampoliečiui teko pavargti, kol sukūrė skulptūrą. Tokią, kokios pageidavo užsakovai. Apie Atlantą, stovėjusį pačiame Vilniaus centre, nėra išlikę beveik jokios literatūros, todėl skulptoriui teko pasinaudoti tik keliomis prastos kokybės nuotraukomis. Skulptorius prisimena viename prieškario sostinės leidinyje aptikęs sakinį, kad susitikimas skiriamas prie pastato „su gėdingu berniuku”.
Tai – apie Atlantą, kuris tada dar buvo visiškai nuogas. Tiesa, ne tik skraistė ant gėdingos vietos pakeitė Apoloną. Dabartinė skulptūra pusmetriu aukštesnė už buvusią. K. Balčiūnas paaiškino, kad kūrinio originalas buvo kiek neproporcingas pastatui, todėl Apolonas „ištįso” iki 3,1 metro. Naujoji skulptūra – ne iš betono, kaip buvusioji, o iš stiklo pluošto audinio. Ir sveria ji palyginti nedaug – apie 100 kilogramų.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Apie Pirklių klubą.
- Vilniaus centre stovinčiam Atlantui neleido apsinuoginti.