Lietuvos radijo ir televizijos muziejus įkurtas 1997 m. balandžio 30 d. Muziejus atviras visiems lankytojams. Rengiamos šviečiamosios-pažintinės ir teminės ekskursijos. Muziejaus nuolatinė ekspozicija išdėstyta vienoje salėje, kurioje pristatoma radijo ir televizijos istorija bei tragiškieji Sausio 13-osios įvykiai. Muziejaus rinkinį sudaro rašytiniai, grafiniai, garso ir vaizdo dokumentai, leidiniai, periodika, muziejinę vertę turinti aparatūra bei įranga, jos Skaityti plačiau.
1840 metais kelias įvardijamas Senuoju Kauno pašto traktu (lenk. Stary trakt pasztowy z Kowna), o 1859 metais – Trakų pašto keliu. 1890 metais gatvė jau vadinama Trakų keliu. XX a. pr. gatvė vadinama Produktų gatve (rus. Провіантская улица), o jos dalis į vakarus nuo dabartinio Forum Cinema Vingis kino teatro – Generalgubernatoriaus prospektu (rus. Генерал-губернаторскій Skaityti plačiau.
Lietuvos aklųjų bibliotekos misija – išsaugoti ateities kartoms Nacionalinio publikuoto kultūros paveldo dalį – specialiųjų formatų dokumentus akliesiems, užtikrinti specialiųjų formatų dokumentų leidybą, sklaidą ir prieinamumą vartotojams, formuoti universalų specialios paskirties fondą, susidedantį iš garsinių leidinių, knygų bei kitų spaudinių Brailio raštu. 2011 m. bibliotekos fonduose buvo 470 674 fiziniai vienetai, 93 502 pavadinimai įvairių Skaityti plačiau.
Viešbutis pastatytas XIX a. devintajame dešimtmetyje pagal dvarininkų architektų grafo Tadeusz Rostworowski ir Alexander Lubański projektą. Jo plotas 4 000 kv.m. Pastatas buvo suprojektuotas ne tik kaip viešbutis – jame buvo 35 gyvenamosios patalpos. Pirmame viešbučio aukšte buvo įrengtas restoranas, o trečiame ir ketvirtame – renginių salė koncertams, spektakliams, šventėms. Pastato korpuse prie Jogailos gatvės Skaityti plačiau.
Beatričė Grincevičiūtė – garsi Lietuvos dainininkė (sopranas) gimė 1911 m. lapkričio 28 d. Vilkaviškio rajone, Stolaukėlio kaime. Beatričė – viena žinomiausių Lietuvoje kamerinės muzikos atlikėjų. Jos tėvai – Vanda ir Andrius – kilę iš bajorų Grincevičių giminės, kurios istorija prasideda XIV a., kuomet giminės pradininkas Vilkišius už nuopelnus iš kunigaikščio Kęstučio gavo herbą bei bajoro Skaityti plačiau.
Seniausia Vilniuje šv. Kristoforo skulptūra yra Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Dar viena – Šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje. Pastarąją 1957 m. sukūrė menininkas Antanas Kmieliauskas, už ką buvo pašalintas iš Dailininkų sąjungos. Trečias šv. Kristoforas – Gedimino prospekte priešais Seimo rūmus stūksančio pastato sienoje. Tai – 1996 metais iš nerūdijančio plieno sukurtas skulptoriaus Kazimiero Skaityti plačiau.
„Tauro rago“ alaus baras veikė daugiau kaip 20 metų nuo 1974 iki 1994 metų. Iki Antrojo pasaulinio karo šioje vietoje veikė vežikų smuklė. 1967-1968 m. barą suprojektavo architektai Algimantas Mačiulis ir Eugenijus Algimantas Gūzas. Pirmajame baro aukšte buvo 140 vietų restoranas bei 90 vietų atvira terasa, rūsyje – 180 vietų didžioji salė bei 40 vietų Skaityti plačiau.
J. Basanavičiaus gatvėje ant nuožulnaus reljefo prie gatvių sankryžos stovintis pastatas yra gerai apžvelgiamas iš visų pusių. Stačiakampio plano su nežymiais rizalitais pastatą vainikuoja dviejų pakopų stogas, scenos dėžė atsiveria nuo Mindaugo gatvės. Teatro pastato išorės formose persipina moderno, renesanso ir romantinės architektūros bruožai: lenktas frontonas, pusapskričių arkučių eilės frizuose, stačiakampės nišos, juostomis rustuotos cokolinio Skaityti plačiau.
Šaltinių ir Mindaugo gatvių sandūroje yra keturių aukštų gyvenamas namas Mindaugo g. 19/Šaltinių g. 3 šiame pastate iki Pirmojo pasaulinio karo veikė šokolado ir saldainių fabrikas „Viktorija“. Įkurtas 1893 m. garinis šokolado fabrikas pirmiausia Plačiojoje gatvėje, jo savininku buvo Tobijus Bunimovičius. Kartu su tėvu, Peterburgo 1-osios gildijos pirkliu Izrailiu Bunimovičiumi, jie sukūrė akcinę bendrovę „Viktorija“ Skaityti plačiau.
Naujamiesčio pietvakarinė dalis savo industrinį veidą įgavo dar Rusijos imperijos laikais tada atsirando geležinkelis, o šalia jo išaugo gamyklos bei sandėliai jo aptarnavimui, susidarė perimetrinis gatvių planas. Tarpukariu kiek apstojęs augimas įgauna neregėtus matmenis pokariu. Kai kur plynose vietose, o kai kur buvusiuose gyvenamųjų namų kvartaluose vienas po kito dygsta būsimieji pramoniniai gigantai. Vienas jų Skaityti plačiau.