1925 m. Samuilas Chvolesas kartu su savo broliu inžinieriumi Grigorijumi Chvolesu ir dar kai kuriais darbuotojais atidarė parduotuvę ir radiotechnikos dirbtuves, kur Wileńska 24 (dabar Vilniaus g. 29) pardavinėjo ir taisė užsieninius radijo imtuvus. Greitai jie pradėjo surinkinėti savus radijo imtuvus ir pavadino įmonę „Elektrit“. Kai mieste atsirado radijo stotis, radijo imtuvų paklausa išaugo ir įmonė pradėjo gaminti detektorinius radijo imtuvus, kurie priimdavo vietinės radijo stoties signalus. 1927 m. įmonė pasivadino „Radiotechnine bendrove Elektritas“ (Elektrit Towarżystwo Radiotechniczne) išleido pirmą lempinį imtuvą ir veržliai išplėtė savo veiklą, įsigijo naujas patalpas toje pačioje gatvėje, vykdyti laboratoriniai tyrimai siekiant pagaminti itin selektyvius imtuvus.
1934 m. įmonė pradėjo leisti keturių lempų imtuvus ir tais pačiais metais persikėlė į Szeptickiego 16A (dabar T. Ševčenkos). Gavus 1935 m. Vienos radijo įmonės licenziją buvo pradėta serijinė aukštos kokybės signalo priėmimo imtuvų gamyba. 1936 m. vasarą įmonės teritorijoje buvo pastatyti trys nauji pastatai, kuriuose buvo patalpintos mechaninės staklės, surinkimo cechas. Įmonė pradėjo gaminti radijo imtuvų korpusus, kurie buvo pripažinti geriausiais Lenkijoje ir 1938 m. juos jau gamino eksportui prancūziškoms radiotechnikos įmonėms. 1937 – 1938 metais buvo montuojami šešių lempų imtuvai. „Elektritas“ sėkmingai konkuravo 18 Europos ir Azijos šalių rinkoje, buvo gautas užsakymas iš Brazilijos gaminti imtuvus, kurie veiktų atogrąžų klimato sąlygomis. Darbas įmonėje buvo sezoninis: didžiausia imtuvų paklausa buvo žiemą, todėl vasarą darbininkus atleisdavo, dėl ko jie dažnai streikuodavo. Iš viso fabrike dirbo 1200 darbininkų, 75 inžinierių ir technikų, per metus buvo planuojama pagaminti 90 000 radijo imtuvų.
Tačiau 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijai užpuolus Lenkiją, prasidėjo karas. Dalis „Elektrito“ darbininkų dar rugpjūčio mėnesį buvo mobilizuoti į Lenkijos armiją, kartu su techniniu direktoriumi Grigorijumi Chvolesu. Po Lenkijos pralaimėjimo kare jis atsidūrė Kaune, po to – Kauno gete. Samuilas Chvolesas tuo metu buvo užsienyje. Fabriko bendrasavininkis Nachmanas Levinas, kurio lėšomis buvo pastatyti gamybiniai „Elektrito“ pastatai, 1940 m. rugsėjo 19 d. buvo areštuotas NKVD. Raudonosios Armijos geležinkelininkų pulkas per tris dienas visą įmonės įrangą sukrovė į 150 vagonus, kartu su darbininkais ir jų šeimomis su jų sutikimu – apie 1000 žmonių. Traukinys išvyko į Minską. Ten nepatenkintieji sovietine tvarka pradėjo streikuoti ir buvo išvežti į Sibirą, o tai juos išgelbėjo nuo mirties Minsko gete.
Dabar viename iš gamyklos pastatų įsikūręs viešbutis „eLoftHotel“, Šiaulių bankas, parduotuvės.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Klimka, Libertas. Radiotechnikos pramonės pirmtakas – „Elektrit“ gamykla Vilniuje. // Mokslo ir technikos raida Lietuvoje. – Vilnius, 2006. -T.10, p. 279 – 284.
- Аграновский, Генрих, Гузенберг, Ирина. Вильнюс. По следам Литовского Иерусалима. Памятные места еврейской истории и культуры. – Vilnius, 2012, p. 472- 474.