Antrojo pasaulinio karo metais Vilniuje „Ostland“ filmų bendrovė ketino pastatyti keletą medinės konstrukcijos kino teatrų. Jie buvo surinkti Vokietijoje, Vilniuje buvo tik pakloti pamatai ir vėliau, atvežus medinius pastatus, stogai padengti čerpėmis. Iš Vokietijos atgabenta kino aparatūra ir kėdės. Tai buvo trumpalaikio naudojimo kino teatrai numatyti veikti 8-10 metų, okupacinės valdžios statomi Vilniuje ir Minske. Skaityti plačiau.
Category: Kultūros ir meno
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos istorijos muziejus
Lietuvos radijo ir televizijos muziejus įkurtas 1997 m. balandžio 30 d. Muziejus atviras visiems lankytojams. Rengiamos šviečiamosios-pažintinės ir teminės ekskursijos. Muziejaus nuolatinė ekspozicija išdėstyta vienoje salėje, kurioje pristatoma radijo ir televizijos istorija bei tragiškieji Sausio 13-osios įvykiai. Muziejaus rinkinį sudaro rašytiniai, grafiniai, garso ir vaizdo dokumentai, leidiniai, periodika, muziejinę vertę turinti aparatūra bei įranga, jos Skaityti plačiau.
Vilniaus aklųjų biblioteka ir aklųjų istorijos muziejus
Lietuvos aklųjų bibliotekos misija – išsaugoti ateities kartoms Nacionalinio publikuoto kultūros paveldo dalį – specialiųjų formatų dokumentus akliesiems, užtikrinti specialiųjų formatų dokumentų leidybą, sklaidą ir prieinamumą vartotojams, formuoti universalų specialios paskirties fondą, susidedantį iš garsinių leidinių, knygų bei kitų spaudinių Brailio raštu. 2011 m. bibliotekos fonduose buvo 470 674 fiziniai vienetai, 93 502 pavadinimai įvairių Skaityti plačiau.
Amatų gildija
„Amatų gildija“ – viešoji įstaiga, įsikūrusi 2001 metais Vilniuje, Pranciškonų g. 6. Tai atvira dirbtuvė – galerija, siekianti atgaivinti ir išsaugoti amatų tradicijas, dalyvaujanti parodinėje, švietėjiškoje, socialinėje ir kultūrinėje veikloje Lietuvos ir tarptautiniuose renginiuose ir projektuose. Svarbiausią vietą vykdomoje veikloje užima keramikos amato – meno populiarinimas, ryšių tarp Lietuvos meistrų palaikymas. Nuo 2006 m. VšĮ Skaityti plačiau.
Beatričės Grincevičiūtės memorialinis butas muziejus „Beatričės namai“
Beatričė Grincevičiūtė – garsi Lietuvos dainininkė (sopranas) gimė 1911 m. lapkričio 28 d. Vilkaviškio rajone, Stolaukėlio kaime. Beatričė – viena žinomiausių Lietuvoje kamerinės muzikos atlikėjų. Jos tėvai – Vanda ir Andrius – kilę iš bajorų Grincevičių giminės, kurios istorija prasideda XIV a., kuomet giminės pradininkas Vilkišius už nuopelnus iš kunigaikščio Kęstučio gavo herbą bei bajoro Skaityti plačiau.
Skulptūra „Šv. Kristaforas“
Seniausia Vilniuje šv. Kristoforo skulptūra yra Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Dar viena – Šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje. Pastarąją 1957 m. sukūrė menininkas Antanas Kmieliauskas, už ką buvo pašalintas iš Dailininkų sąjungos. Trečias šv. Kristoforas – Gedimino prospekte priešais Seimo rūmus stūksančio pastato sienoje. Tai – 1996 metais iš nerūdijančio plieno sukurtas skulptoriaus Kazimiero Skaityti plačiau.
Kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“
Kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“ įkurtas 2006 metais. Tai Lietuvių kalbos instituto padalinys. „Lituanistikos židinio“ uždavinys yra patrauklia ir šiuolaikiška forma perteikti visuomenei naujausias kalbotyros žinias, šviesti visuomenę aktualiais kalbos vartojimo klausimais, kelti lietuvių kalbos prestižą, motyvuoti moksleivius, kaip būsimuosius kalbos tyrėjus ir puoselėtojus, propaguoti lietuvių kalbą kaip Europos daugiakalbystės bei kultūrų dialogo partnerę. Muziejaus tikslai: Skaityti plačiau.
Antakalnio skulptūrų-suoliukų parkas
Antakalnio suoliukų parkas įkurtas netoli Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto. Projekto partneriai MG Valda ir Vilniaus savivaldybė. Parko vieta parinkta atsižvelgus į gyventojų srautus ir jų poreikius: siekta, kad jame būtų galima leisti tiek aktyvų laisvalaikį, tiek ramiai pailsėti. Iš daugiau nei 20 pasiūlymų buvo pasirinkti Ryto Jono Belevičiaus, Kęstučio Musteikio, Dalios Matulaitės, Arvydo Skaityti plačiau.
Paminklinis suoliukas Vytautui Kernagiui atminti
Vytautas Kernagis (1951 m. gegužės 19 d. – 2008 m. kovo 15 d.) – lietuvių muzikos, dainuojamos poezijos atlikėjas ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas. Dainuojamosios poezijos pradininkas Lietuvoje. Apdovanotas Antano Šabaniausko (1995) ir „Bravo” (2000) muzikinėmis premijomis. 2008 m. maestro buvo įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už populiariosios kūrybos profesionalumą ir artistiškumą. Dainavo JAV, Kanadoje, Australijoje, Skaityti plačiau.
Kaklaraiščių tiltas
Neįmanoma nepastebėti geltono pėsčiųjų tilto Karoliniškėse, o ant jo – kelių dešimčių spalvingų kaklaraiščių. Pirmieji kaklaraiščiai ant tilto buvo užrišti 2015-ųjų balandį. Sumanymo autorius Julius Žėkas sakė, kad per porą metų pasitaikė ne vienas atvejis, kai kaklaraiščių kažkas nukniaukdavo. Kelis jų apdegino vandalai. Tačiau kiekvieną kartą eidamas tiltu J.Žėkas pastebi vis naujų kaklaraiščių. Kas juos atneša Skaityti plačiau.