Netoli varpinės šv.Jonų gatvėje stovi keistoka statula. Ši skulptūra – diplominis Dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) studento Vytauto Nalivaikos darbas. Tai yra skulptūra „Žibintininkas“, kuri vaizduoja seniai išnykusios profesijos atstovą – žibintininką.
Skulptūra vaizduoja žmogų – žibintininką, tiesiantį rankas į dangų, kuris pastatytas ant aukšto, siauro postamento, o tai sustiprina grakštumo, stiebimosi į viršų įspūdį ir dera prie Senamiesčio aplinkos. Ypač paslaptingai skulptūra atrodo vakarais, kai gatvėse įsižiebia žibintai. 2008 m. nežinomas gatvės menininkas nupiešė ant gretimo pastato tam tikru paros laiku „Žibintininko“ metamą šešėlį.
XIX a. pirmoje pusėje miestui priklausiusius žibintus aptarnaudavo 15-20 žibintininkų, privačius – kiemsargiai. Taupymo sumetimais žibintininkų darbui imta samdyti gaisrininkus. Žibintininkų paslaugų neatsisakyta ir ėmus veikti dujų fabrikui. Dujinius žibintus prižiūrėdavo fabriko samdyti žibintininkai, o spirito ir terpentino bei žibalinius – apie 20 ugniagesių. 1864 m. spalio 22 d. Vilniuje įsižiebė 307 dujiniai žibintai. Dujomis buvo apšviesta tik centrinė miesto dalis, senamiestis ir pagrindinės aikštės. 1876 m. rugsėjį Vilniaus gatvėse sužibo 286 žibaliniai žibintai, atpiginę miesto apšvietimą beveik dvigubai. 1903 m. pradėjo veikti centrinė Vilniaus elektrinė. Būtent tais metais vilniečiai suvartojo daugiausia dujų – 935 tūkst. kub. metrų. Dujinio apšvietimo era baigėsi XIX a. pabaigoje (čia galima paminėti kitą skulptūrą, pavadinimu „Elektra“).
Informacijos šaltiniai:
- Marcišauskytė-Jurašienė, Jolanta Vilniaus skulptūrų kelias. – Vilnius, 2014. -P. 183.
- Nalivaika, Vytautas. Mane išgelbėjo Lietaus Žmogus: [pokalbis su skulpt. V. Nalivaika. Taip pat apie jo skulptūrą „Žibintininkas“]. – Iliustr. // Respublika. – 2008, saus. 12, priedas „Julius“, p. 6.
- Pocevičius, Darius. 100 istorinių Vilniaus reliktų. – Vilnius, 2016. -P. 529-531.
- Žibintininkas.