Lenkų teatras Vilniuje – Rusų dramos teatras

J. Basanavičiaus gatvėje ant nuožulnaus reljefo prie gatvių sankryžos stovintis pastatas yra gerai apžvelgiamas iš visų pusių. Stačiakampio plano su nežymiais rizalitais pastatą vainikuoja dviejų pakopų stogas, scenos dėžė atsiveria nuo Mindaugo gatvės. Teatro pastato išorės formose persipina moderno, renesanso ir romantinės architektūros bruožai: lenktas frontonas, pusapskričių arkučių eilės frizuose, stačiakampės nišos, juostomis rustuotos cokolinio aukšto sienos. Žiūrovų salėje su dviem amfiteatrais įrengta 900 vietų. 2013 m. teatro rūmai paminėjo savo veiklos šimtmetį. Pastatytas kaip carinės Rusijos okupuoto krašto Lenkų teatras, pastatas sovietiniais metais ilgiau ar trumpiau buvo priglaudęs visus Vilniuje veikusius teatrus.

1912 m. balandžio 17 (30) d. įvyko Lenkų teatro kertinio akmens padėjimo iškilmės, sudaryta sąmata, pasirašytas kontraktas. Pagal kontraktą, teatras turėjo būti pastatytas neviršijant maksimalios 150 tūkstančių rublių sumos, tačiau išleista 260 tūkstančių rublių. Miesto aukštuomenės lėšomis 1913 m. baigtas statyti puošnus teatras tapo lenkų kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo Vilniuje židiniu. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. teatro patalpose įvyko Vilniaus konferencija, kurios metu įkurta Lietuvos taryba, atvedusi Lietuvą į Vasario 16-ąją. 1919 m. balandžio pradžioje laikinoji V. Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybė paskelbė dekretą dėl visų Vilniaus teatrų patalpų su visu inventoriumi nacionalizavimo. 1922 m. teatro rūmuose buvo paskelbta deklaracija apie Vilniaus prijungimą prie Lenkijos. 1948 metais iš Kauno į Vilnių buvo perkeltas Valstybinis operos ir baleto teatras, kuris įsikūrė teatro rūmuose. Nuo 1986 m. juose kuria rusų dramos teatras kuris ir dabar veikia rūmų patalpose. Šiuo metu Rusų dramos teatras – vienintelis Lietuvoje profesionalus teatras, kuriantis rusų kalba. Teatro pastatas – architektūros paminklas Senamiestyje, kuris paskelbtas UNESCO saugomu kultūros paveldu.

Informacijos šaltiniai:

  1. Morta Baužienė. Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos – Vilnius : Savastis, 2015, p. 286-292.
  2. Rusų kultūrinis palikimas Vilniuje.
  3. Lietuvos rusų dramos teatras : Istorija.

Leave a Reply